Mokslo ir technologijų pasaulis

Mėsos maltinį mėgintuvėlyje užauginęs Mastrichto universiteto fiziologijos profesorius Markas Postas neabejoja: jau po kelerių metų dirbtinės mėsos patiekalų bus galima rasti prabangiuose restoranuose, o po dešimtmečio šis produktas pakeis įprastą mėsą.

Konferencijoje „Login 2015“ dalyvavęs mokslininkas išskirtiniame interviu Lrytas.lt teigė, kad jo išradimas kardinaliai pakeis tai, kaip ir ką mes valgome. Tačiau jis tikisi, kad tai nepaskatins vegetarų tapti mėsėdžiais.

– Pirmasis mėsainis su dirbtine mėsa kainavo šimtus tūkstančių dolerių. Kiek reikės laukti, kol ši technologija taps pigesnė už gyvulių auginimą?

– Savaime suprantama, tai priklauso nuo to, kaip keisis mėsos kaina, o ji turėtų augti. Šiam produktui pasiekti tą patį kainų lygį – ko gero, užtruks apie 10 metų.

– Tik dešimtmetį? Tai – optimistinis scenarijus?

– Aš manau, kad tai gana realus scenarijus. Optimistinė prognozė būtų 7–8 metai.

– Kokį mastą tai turi įgauti, kad taptų pasauliniu reiškiniu? Kalba eitų apie milijardus žmonių?

– Tikrai taip. Galų gale, pagrindinis tikslas yra visus mėsos vartotojus paversti dirbtinės mėsos valgytojais.

– Kas pirmieji galėtų susidomėti masine tokios mėsos gamyba? Greito maisto maitinimo įstaigos, ar prabangūs restoranai?

– Aš manyčiau, kad tai turėtų būti prabangūs restoranai. Nes pačioje pradžioje ji tikrai bus brangi, o pasiūla – nedidelė.

Tai būtų savotiškas būdas prisijaukinti pirmuosius bandytojus – žmones, kurie mėgsta technologijas, kurie tai laiko svarbiu žingsniu į priekį. Tuos, kurie turi noro ir pinigų prie to prisidėti. Taigi aš manau, kad pirmiausia dirbtinė mėsa atsiras prabangiuose restoranuose, o sulaukus visuotinio pritarimo – tikėkimės, tai perims ir didesni tinklai.

– Ar jau sulaukėte maitinimo įstaigų susidomėjimo?

– Dar ne. Kai kurie restoranų šefai domėjosi tuo. Žinoma, ir Londone ją kepę šefai tuo domėjosi. Reikalas tas, kad paties produkto dar nėra – tik prototipas. Mums dar reikia padirbėti su gamyba. Tačiau neabejoju, kad kai kurie virėjai šią naujovę greit perims.

– Kada aš galėsiu paragauti dirbtinai pagamintos mėsos?

– Darant prielaidą, kad gaunate vidutinį atlyginimą, esate įprastinis vartotojas, – tai turėtų nutikti tada, kai kaina pakankamai nukris ir šių produktų bus galima įsigyti prekybos centre. Tai turėtų nutikti maždaug po 7–10 metų.

– Pamėginkite įsivaizduoti, kad jūsų projektas pasiekia pasaulinę sėkmę: kaip tai atrodys? Ar tikra mėsa taps itin brangi ir ją sau leisti galės tik itin turtingi? Ar toks jūsų tikslas, siekiamybė?

– Jei mes nieko nekeisime mėsos gamybos srityje, atsižvelgiant į augantį vartojimą pasaulyje, mėsa taps prabangos produktu. Dėl to net nekyla klausimų. Be to, jei vyriausybės pradės taikyti papildomus mokesčius dėl poveikio aplinkai, tai dar labiau pabrangins mėsą. Tam yra nemažas pagrindas – mėsos gamyba daro žalą aplinkai. Juk degalai taip pat papildomai apmokestinami. Dėl viso to kaina augs. Dirbtinė mėsa taps konkuruojančiu produktu, o galiausiai užims įprastos mėsos vietą.

– Pranešimo metu rodėte įrenginį – mėsos gaminimo aparatą. Kaip manote, ar ateityje daug žmonių turės tokius įrenginius?

– Tiesą sakant, apie tokią ateitį nesvajoju. Manau, yra tik kelios priežastys tokį įrenginį turėti namuose. Anksčiau Olandijoje buvo populiaru namuose turėti duonos kepimo įrangą, tačiau šis susidomėjimas truko tik keletą metų. Dabar tie aparatai renka dulkes rūsiuose. Jei gali tiesiog nueiti į artimiausią parduotuvę ir nusipirkti šviežios duonos, o tai yra pigiau ir patogiau, – taip ir darysi.

Dirbtinė mėsa – sudėtingesnis dalykas nei duonos kepimas. Nemanau, kad žmonės masiškai gaminsis mėsą namuose.

Vis dėlto, tai galima daryti įvairiu mastu. Pavyzdžiui, gali susiburti nedidelės bendruomenės tame pačiame Vilniuje, kurios augins keletą karvių, avių ir vištų. Esant poreikiui, gyvūnai būtų skerdžiami, o iš jų audinio gaminama dirbtinė mėsa visai bendruomenei. Tokiu būdu jie patys galėtų valdyti maisto gamybos procesą.

– Ar bandėte pagaminti kitokių gyvūnų mėsos dirbtiniu būdu? Pavyzdžiui, vištienos?

– Mes – ne, kiti bandė. Mes atlikome eksperimentus su kiauliena, pelėmis (kadangi tai eksperimentinė laboratorija) ir jautiena. Pereiti nuo vienos rūšies mėsos prie kitos užtrunka apie pusmetį. Vištieną gana nesunku pagaminti, tačiau mes turime sutelkti dėmesį į vieną produktą, nes mūsų grupė nedidelė, taigi negalime blaškytis.

– Kalbėjote apie vegetarus. Anksčiau galvojau, kad jūsų siekis – gaminti mėsą, kuri tiktų ir vegetarams. Tačiau pranešimo metu teigėte, kad vegetarai ir turėtų likti vegetarais. Kaip yra iš tiesų?

– Pagrindinis tikslas – sumažinti išteklius, kurių reikia mėsos gamybai ir šios pramonės žalą aplinkai. Geriausias būdas visa tai sumažinti ir būtų mėsos apskritai atsisakyti. Taigi vegetarai atlieka puikų darbą saugodami mūsų planetą ir, mano manymu, jie neturėtų nieko keisti.

Vis dėlto, jei jie nuspręstų pradėti valgyti mėsą – visi mes esame laisvi žmonės, – jie galėtų pradėti vartoti dirbtinę mėsą. Tačiau tai nebūtų taip naudinga mūsų iškeltam tikslui.

– Dirbtinę mėsą jau pavyko pagaminti. Kas toliau? Dirbtinai pagamintos daržovės?

Ne, aš taip nemanau. Dirbtinė audinio gamyba nėra labai efektyvus procesas. Tai nėra taip efektyvu, kaip pačių augalų auginimas. Mes niekada negalėsime pasiekti tokio efektyvumo, kokį pasiekia augalai.

Toliau galime galvoti nebent apie skirtingas mėsos rūšis. Arba, pavyzdžiui, žuvį.