Mokslo ir technologijų pasaulis

Erkės mūsų šalyje sukelia nemažai sveikatos problemų – dažnas esame girdėję apie Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Kadangi šiuo metu šios kraujasiurbės itin suaktyvėjusios ir tyko grobio, reikia žinoti ne tik kaip nuo jų galite apsisaugoti, bet ir kaip atpažinti pernešamų ligų požymius.

Tiesa, susidūrusieji su erkėmis vis dar vadovaujasi tam tikrais mitais ir stereotipais. Apie tai kalbėtasi su LSMU MA Infekcinių ligų klinikos vadove, profesore, infekcinių ligų gydytoja Aukse Mickiene.

– Papasakokite, kaip erkės perduoda Laimo ligą ir erkinį encefalitą?

– Erkinio encefalito virusas gyvena erkės seilių liaukose, ir kai tik erkė įsisega, ji iškart perduoda ligą žmogui – nesvarbu, praėjo 10 minučių, valanda ar para.

Žinoma, erkę visada patartina ištraukti kuo greičiau, tačiau nuo erkinio encefalito tas ankstyvas ištraukimas neapsaugo.

Na, o Laimo ligos sukėlėjai gyvena erkės žarnyne, ir kai erkė pradeda siurbti kraują, jos kūne pakyla temperatūra, sukėlėjai išplinta po visą erkės organizmą, papuola į seilių liaukas, ir tada jau liga perduodama žmogui. Taigi, verta žinoti, kad Laimo liga galite užsikrėsti tuomet, jeigu erkė įsisiurbusi buvo kiek ilgiau nei parą. Šiuo atveju greitas erkės pastebėjimas ir ištraukimas jus gali apsaugoti nuo Laimo ligos.

– Erkės būna skirtingų rūšių, įsisiurbia, būdamos skirtingose vystymosi stadijose. Kokių labiausiai reikėtų saugotis?

– Taip, erkių rūšių yra pačių įvairiausių, tačiau žmogui dažniausiai įsisiurbia vadinamosios iksodinės erkės, pernešančios jau minėtas ligas. Taip pat žmonės labiausiai baiminasi erkių nimfų, kurios yra labai mažutės, tad jas sunku pastebėti.

Štai, net 50 proc. ligonių, sergančių Laimo liga ar erkiniu encefalitu, niekada nematė įsisiurbusios erkės, taigi, tai reiškia, kad jiems buvo įsisiurbusi nimfa. Ji maža it aguonos grūdelis ir mėgsta įsisegti tokiose vietose, kaip plaukuotoje galvos dalyje, pažastyse, kirkšnyse. Kai nimfa pasimaitina, tuomet ji pereina į kitą metamorfozės stadiją, toliau bręsta.

– Per kiek laiko pasireiškia ir kuo skiriasi Laimo ligos ir erkinio encefalito požymiai?

– Požymiai pradeda ryškėti maždaug per mėnesį. Erkinis encefalitas pasireiškia stipriu karščiavimu, žmogų kamuoja panašūs į gripą negalavimai, kurie praeina per 5–6 dienas. Vėliau galima jaustis visai sveikai, tačiau po kiek laiko ateina antra karščiavimo banga. Kai antrą kartą sukarščiuojama, atsiranda galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, nervinės sistemos pažeidimų simptomai.

Laimo liga sukelia odos pažeidimą, atsiranda apytiksliai 5 cm skersmens raudona dėmė odoje ir ji plinta, vis didėja – taip liga pasireiškia 80 proc. žmonių. Retais atvejais Laimo liga gali pažeisti nervų sistemą; tada gali kamuoti radikulitą primenantys nugaros skausmai, ypač naktį, galimas veido raumenų paralyžius, akių, širdies, sąnarių pažeidimai.

Beje, noriu pabrėžti, kad Laimo liga visiškai išgydoma antibiotikais ir nepalieka jokių pasekmių tuomet, jeigu ji pasireiškia odos paraudimu. Visai kitas reikalas, jeigu pažeista nervų sistema. Šiuo atveju liga taip pat gali būti išgydyta, tačiau reikia pradėti gydymo kursą kuo greičiau. Trumpai tariant, kuo Laimo ligos stadija aukštesnė, tuo daugiau reikia pastangų.

Erkinis encefalitas – virusas, nuo kurio nėra vaistų, o ir antibiotikai neveikia. Maždaug 8 proc. žmonių, kurie perserga šia liga, lieka invalidais, atsiranda grubūs pažeidimai, kamuoja paralyžius, traukuliai. 20 proc. būdingi neurokognityviniai požymiai – galvos skausmai, dėmesio sutrikimas, todėl žmogus nebegali dirbti, mokytis ir pan. Likusieji dažniausiai pasveiksta. Didžiausia problema gydant erkinį encefalitą ta, kad nėra vaistų, todėl specialistai rekomenduoja skiepytis.

– Ką jūs manote apie skiepus?

– Manau, kad jie būtini tiems, kurie gyvena vietose, pilnose erkių, pernešančių jau minėtas ligas. Taip rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), teigianti, kad kur sergamumas viršija daugiau nei 5 žmones iš 100 tūkstančių, skiepytis būtina visiems. O Lietuvos vidurkis – net 12 iš 100 000. Tarkime, Austrijoje kur sergamumas toks pat, kaip ir pas mus, pasiskiepiję net 90 proc. žmonių.

Skiepai yra ne tik saugūs, bet ir naudojami jau daugiau kaip 40 metų. Žmones, žinoma, stabdo, jog skiepai mokami. Kadangi priklausau nepriklausomų sveikatos ekspertų grupei, mes rekomenduojame Sveikatos Apsaugos ministerijai, kokias vakcinas įtraukti į privalomųjų sąrašą. Manau būtina skiepyti šia vakcina tų vietovių žmones, kur sergamumas didžiulis, pavyzdžiui, 25–30 žmonių iš 100 tūkstančių.

– O kaip su vaikų sergamumu? Sklando mitas, kad vaikai iki tam tikro amžiaus neserga šiomis ligomis.

– Tai yra mitas, nors vaikai serga gerokai rečiau – jų skaičius nuo visų sergančiųjų sudaro maždaug 10–15 proc. Galima pasakyti, kad erkinis encefalitas ir Laimo liga – tai suaugusių, ypač pagyvenusių žmonių, liga. Vaikai ir perserga lengviau. Tačiau jokios amžiaus ribos tikrai nėra – dažniausia serga 6–12 metų ir vyresni vaikai, yra užregistruoti ir aprašyti erkinio encefalito atvejai iki metų (net 17 dienų naujagimio) Austrijoje, Vokietijoje.

– Kaip taisyklingai ištraukti erkę? Žmonėms išmonės taip pat netrūksta – siūloma tepti aliejumi, traukti prieš ar pagal laikrodžio rodyklę…

– Tikrai nerekomenduoju išradinėti dviračio. Paprasčiausias būdas – reikia erkę pincetu suimti kuo arčiau jūsų odos ir ištraukti staigiu judesiu. Viskas paprasta ir efektyvu, tik nepamirškite dezinfekuoti. Jeigu lieka erkės galvutė – nieko blogo. Ją galima palyginti su rakštimi. Tiesa, susirūpinti reikėtų tik tada, jeigu ta vieta pradeda pūliuoti, parausta ir panašiai. Taigi, jokių aliejų, sukinėjimų prieš ar pagal laikrodžio rodyklę tikrai neverta griebtis.