Mokslo ir technologijų pasaulis

Į socialinį tinklą įkelta nuotrauka gali atnešti tūkstančius eurų nuostolių
Publikuota: 2015-06-11

Kruopščiai vagystes planuojantys nusikaltėliai savo aukas seka nuo savaitės iki mėnesio. Dėl socialinių tinklų pasiruošti kriminalinei veiklai tapo lengviau, pastebi draudimo bendrovių ekspertai.

Net 17 procentų Lietuvos gyventojų nepaiso policijos perspėjimų ir socialiniuose tinkluose paskelbia informaciją, kuomet išvyksta iš namų, rodo draudimo bendrovės atliktas tyrimas.

„Atsiradus socialiniams tinklams, gyventojai vagims palengvino darbą. Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų besinaudojančių socialiniais tinklais nurodo informaciją apie savo buvimo vietą. Vagys, kurie planuoja savo nusikaltimą, seka savo aukas, stebi jų įpročius, tad šie duomenys tik palengvina nusikaltėliams darbą. Butai bei namai švarinami ir dienos, ir nakties metu, tad bet kokia informacija apie žmonių buvimo vietą jiems yra naudinga“, – pasakojo ne gyvybės draudimo ekspertė Dalia Strazdienė.

Privati informacija skelbiama internete

Lietuvos policija pastebi, kad žmonės pernelyg nerūpestingai žiūri į socialinius tinklus. Nors dažnai tarp profilio draugų jie turi mažai pažįstamų ar net visai nepažįstamų žmonių, bet skelbia informaciją apie savo buvimo vietą, dalijasi būsimų atostogų, kelionių planais, publikuoja savo būstų, asmenines nuotraukas.

„Socialiniuose tinkluose žmonės, norėdami apsaugoti savo turtą nuo vagių, turėtų kuo atidžiau rinktis draugus, neskelbti informacijos apie planus, nesidalyti su socialinių tinklų draugais savo buvimo vieta, neviešinti asmeninių duomenų ir kontaktų savo profilyje, pasirinkti saugius ir tinkamus privatumo nustatymus“, – situaciją komentavo Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė.

Visgi ne visi žmonės paiso policijos įspėjimų ir socialiniuose tinkluose viešina privačią informaciją. „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad socialiniuose tinkluose apie savo buvimo vietą dažniausiai informuoja 18-25 metų jaunimas bei didmiesčių gyventojai. Tyrimo duomenimis, vaizdo, garso ir teksto pobūdžio medžiagą į socialinius tinklus talpina 17 proc. gyventojų. Iš jų 13 procentų gyventojų įrašus socialiniuose tinkluose gali matyti tik artimiausi draugai, o 4 procentai respondentų teigė leidžiantys savo „Facebook“ ir kitus profilius matyti visiems interneto vartotojams. 39 procentai respondentų nurodė tokios informacijos socialiniuose tinkluose neskelbiantys, net 44 procentai apklaustųjų teigė, kad socialiniais tinklais nesinaudoja.

Nusikaltimą įvykdo per 5 minutes

„Atostogautojai nebijo kelti nuotraukų iš atostogų, o sugrįžę iš šiltų kraštų ar kitų kurortų randa apvogtus namus. Vagys darosi vis gudresni. Ilgai planuotą nusikaltimą jie sugeba įvykdyti vos per 3-5 minutes. Iš namų dažniausiai išsineša pinigus, papuošalus, kailinius, laikrodžius ir kompiuterius. Šių daiktų vertė nemaža, be to, juos lengva parduoti“, – pasakojo D. Strazdienė.

Planuoja nusikaltimus

Policijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko 1134 vagystės. Vidutinė tokių vagysčių žala siekia nuo 1700 eurų iki 2300 eurų.

Pasak D. Strazdienės, vagys darosi vis atkaklesni, neretai vagystės yra suplanuotos iš anksto. Organizuotai dirbantys vagys dažniausiai iš anksto surenka informaciją apie savo auką, ją stebi, žino jos įpročius. Yra pasitaikęs atvejis, kuomet vagišių nesugebėjo užfiksuoti net stebėjimo kameros, nes jie puikiai žinojo kur eiti, kad liktų nepastebėti.

Žala siekė net 23 tūkst. 169 eurus.

Policija ir draudimo ekspertai pataria

Artėjant Šv. Joninėms, kurių metu daug žmonių atostogauja, švenčia bei išvyksta į kitą šalies vietą ar užsienį, draudimo ekspertai pataria pasisaugoti ir neskelbti informacijos apie savo buvimo vietą bei taip apsisaugoti nuo piktavalių, kurie tokią informaciją pasitelkia vagystėms planuoti.

Policija nuolat įspėja visuomenę internete ir socialiniuose tinkluose būti itin dėmesingiems, nes apgavikai ieško naujų būdų, kaip iš patiklių piliečių išvilioti pinigų. Pastaruoju metu policininkai pastebi, kad sukčiai aktyvėja, įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis.