Nuo Ktulchu iki Strugackių: pateiktas geografinių Plutono paviršiaus objektų sąrašas
|
Dauguma pavadinimų Plutonui plėtoja bendrą niūrią požeminio ir anapusinio pasaulio tematiką
©korintic/DeviantArt Dievų, didvyrių, garsių asmenybių ir tiesiog atmintinų įvykių įamžinimo dangaus kūnų pavadinimais tradicijai jau ne vienas tūkstantmetis. Šiomis dienomis ji gavo papildomą impulsą: kol žmonija ruošiasi pirmam artimam susitikimui su Plutonu, astronomai pateikia internetu surinktą dar neatrastų jo paviršiaus detalių pavadinimų ilgąjį sąrašą. Su tarpplanetiniu zondu New Horizons, kurio priartėjimas prie Plutono turėtų įvykti kitą savaitę, dirbanti komanda, vakar oficialiai pateikė šį sąrašą IAU – Tarptautinei astronomijos sąjungai (beje, vienintelei pasaulyje organizacijai, įgaliotai teikti oficialius pavadinimus dangaus kūnams, tad netikėkite apgavikais, siūlantiems pirkti „žvaigždę“ ar „sklypą Mėnulyje“: jie tiesiog siekia pasipelnyti). Plutono ir stambiausio jo palydovo Charono pavadinimų sąrašas buvo sudarytas iš pasiūlymų, pateiktų internetu kampanijos Our Pluto metu. Dalyviams buvo pasiūlyta pateikti idėjas Plutonui šešiose kategorijose: „garsūs kosminiai aparatai“, „mokslininkai ir inžinieriai“, „atradėjai“, „požemių pasaulio gyventojai“, „požemi pasaulio objektai“ bei „keliautojai į požemių pasaulį“ –pastarosios trys kategorijos, akivaizdu, plėtoja niūrią Plutono sistemos su ne džiugiau pavadintais palydovais, temą. Tuo tarpu Charono objektus siūloma vadinti išgalvotų keliautojų, vietų ir vietovių, laivų pavadinimų garbei – ir panašių kūrinių autorių. Po vieną temą teko ir mažiesiems tolimos nykštukinės planetos palydovams: Stiksas – „upių dievybės“; Niksa – „naktiniai sutvėrimai“, Kerbera – „šunys iš istorijos, literatūros, mitologijos“, Hidra – „legendinės gyvatės ir drakonai“. Po internetinio balsavimo, kuriame dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių iš įvairių pasaulio šalių, sąrašas buvo nustatytas ir pateiktas IAU. Iš viso jame 159 pavadinimai. „Nė nenumaniau, kiek istorijų apie keliones į požemius egzistuoja įvairiausiose viso pasaulio kultūrose“, – sakė šia tema Markas Showalteris, vienas iš misijos New Horizons dalyvių, kuruojantis pavadinimų parinkimą. Paminėsime įdomiausius iš jų. Kosminiai laivai ir aparatai: Sovietiniai-rusiški „Sputnik“, „Sojuz“, „Luna“, japoniškas „Hayabusa“, amerikiečių šatlai Columbia ir Challenger (pastarais itin tiktų kaip atminimas apie astronautus, žuvusius per šio erdvėlaivio katastrofą). Mokslininkai ir inžinieriai: Jamesas L. Elliotas (atradęs Plutono atmosferą), Percivalis Lowellas (garsusis astronomas mėgėjas, „atradęs“ Marso kanalus), Viktoras Safronovas (teoriškai aprašęs planetų susidarymą Oorto debesyje) ir pats Janas Oortas. Atradėjai ir keliautojai: Kupe (polinezietis Naujosios Zelandijos atradėjas), Tenzing Norgay (vienas iš pirmųjų žmonių, pakilusių į Everestą), Jacques-Yves Cousteau (be komentarų). Požemių gyventojai: Cthulhu (iš Howardo Lovecrafto kūrinių), Balrogas ir Morgothas (iš Dž. Tolkieno knygų), Anubis. Požemio objektai: Graikiškieji Tartaras ir Elysiumas, Pandemoniumas (iš Miltono „Prarastojo rojaus“). Požemių keliautojai: Heraklis, Vergilijus, Beatris, Sleipniras. Išgalvoti keliautojai: Kirkas ir Spokas („Žvaigždžių tako“ herojai), Skywalkeris (iš „Žvaigždžių karų“), Alisa (iš Luiso Kerolio knygų), Nemo (iš Žiulio Verno), Gilgamešas ir Nasredin. Išgalvotos vietos ir vietovės: Vulkanas (planeta – kapitono Spoko iš „Žvaigždžių tako“ gimtinė), Mordoras, Tatuinas ir Kriptonas. Išgalvoti laivai: „Serenity“ (iš serialo „Firefly“), „Tardis“ (iš „Doctor Who“), „Nostromo“ (iš „Svetimas“), „Argo“ (iš graikų mitologijos). Autoriai: Douglasas Adamsas, Arkadijus Strugackis, Stanislavas Lemas, Stenlis Kubrikas. Сергей Васильев | ||||||
| ||||||