Mokslo ir technologijų pasaulis

Įsivaizduokite, kad esate kosmonautas ir pagaliau išaušo diena, kai sėsite į erdvėlaivį ir pakilsite į kosmosą. Daugelį savo gražiausių metų paskyrėte intensyvioms studijoms, mokymams ir tyrimams. Ir visa tai tik dėl vieno tikslo – kad galėtumėte pabuvoti kosmose!

Štai artėja ta didinga akimirka. Jūs apsivilkęs specialų kosmonauto kostiumą ir pasirengęs žengti ant pakilimo takelio, kuris veda į erdvėlaivį. Už kelių minučių jūs jau būsite prisisegęs saugos diržus, o komanda prie valdymo pulto ruošis paleisti jus į kosmosą.

Taigi, kaip jūs praleistumėte tas paskutines akimirkas Žemėje? Jei jūs ketintumėte skristi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tuomet greičiausiai žaistumėte pokerį. Jeigu jūs skristumėte iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane, tuomet greičiausiai jums bus liepta nusišlapinti ant autobuso galinės dešinės padangos. Nesąmonė?

Tai tradicija!

Tokie ir panašūs ritualai kosmonautus lydi dešimtmečius. Patikėkite, jie sukurti tikrai ne veltui. Ritualai padeda nuraminti nervus ir nuleisti astronautų garą, kadangi streso ir emocijų prieš skrydį būna gerokai per daug. Tokias mintis pagrindžia ir NASA astronautas Paulas Lockhartas. Jis turėjo garbės pilotuoti du kosminius laivus, skrendančius į Tarptautinę kosminę stotį.

Pats P. Lockhartas pripažįsta, kad „žmonės pasijaučia komfortiškai, kai pasineria į rutininius dalykus prieš kiekvieną skrydį į kosmosą. O kartais tai turi įvykti netgi po du ar tris kartus per kiekvieną misiją, kadangi erdvėlaivio pakilimas gali būti atidėtas“.

Pavyzdžiui, prieš pakylant kosminiams laivams iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje, visi astronautai savo dieną pradeda nuo pusryčių ir šventinio torto. Tradicijos yra tradicijos.

„Pusryčiai yra tradicija, kuri atsirado tikriausiai nuo ankstyvų kosmoso programos dienų“, – kalbėjo P. Lockhartas. Likus kelioms valandoms iki paleidimo, astronautai, dar nepersirengę savo specialiais kostiumais, susirenka į virtuvę ir kemša kepsnius bei kiaušinienę, o desertui sušlamščia gabalą torto. Tai paskutinė galimybė astronautams pasistiprinti prieš ilgą kelionę.

Tiesa, dažniausiai astronautai dėl didelio streso ir sukilusių emocijų apetito neturi. Todėl tokie pusryčiai atlieka tik ritualo funkciją, kadangi būna paragaujami vos keli kąsneliai maisto. Patys astronautai tiesiog šnekučiuojasi ir turi galimybę pabūti kartu su vadovaujančia komanda.

Po pusryčių ir šventinio torto, kurio niekas nevalgo, astronautai keliauja į persirengimo patalpas ir užsivelka specialius kostiumus. Tuomet jų pasiimti turėtų atvykti automobilis, kuris nugabena astronautus iki pakilimo vietos.

Iki to momento, kol transportas neatvyko, astronautai žaidžia kortomis pokerį. P. Lockhartas priduria, kad žaidimą laimi ne tas, „kuris turi geriausią ranką, o tas, kuris turi prasčiausią. Ir negalima baigti žaidimo, kol vadas neturės blogiausios rankos“.

P. Lockhartas prasitarė, kad šios tradicijos nevalia sulaužyti, todėl kartais dėl pokerio netgi imama nesilaikyti parengto skrydžio plano.

Savo ritualų, be abejo, turi ir Rusijos kosmonautai. Dauguma ritualų yra dar nuo Jurijaus Gagarino laikų, kuris 1961 metais pirmasis pabuvojo kosmose.

Pagal rusų tradicijas pagrindiniai pasirengimo darbai skrydžiui į kosmosą prasideda likus dviem savaitėms iki skrydžio, kai astronautai aplanko J. Gagarino senąjį biurą „Star City“ ir pasirašo svečių knygoje.

Likus penkioms dienoms iki skrydžio astronautai apsistoja „Cosmonaut“ viešbutyje Baikonure ir Kosmonautų alėjoje pasodina medį. Visi astronautai, kurie bent kartą pakilo iš Baikonūro, kaip ir J. Gagarinas, yra pasodinę po medį jo garbei skirtoje giraitėje.

Likus 48 valandoms iki skrydžio, astronautų įgulos nariai išgyvena dar vieną ritualą – jie turi apsikirpti. Paskutinę naktį prieš skrydį jiems surengiamas kino seansas, kurio metu žiūrimas filmas „Baltoji dykumos saulė“ (1970).

Išaušus rytui, įgulos nariai išsiregistruoja iš viešbučio ir pasirašo ant savo kambario durų. Visi šie žingsniai tiksliai atkartoja J. Gagarino ritualus.

Kai įgula palieka viešbutį, kiekvienas narys sudalyvauja naujoje tradicijoje: dalyvauja pamaldose ir prašo palaiminimo iš Rusijos ortodoksų kunigo. Šis pilsto šventintą vandenį ant astronautų ir prispaudžia auksinį kryžių prie jų veido. Tokiu būdu kiekvienas įgulos narys gauna palaiminimą.

Ši tradicija yra gan nauja ir nėra siejama su J. Gagarinu. Pasak Europos kosmoso agentūros, ji buvo įvesta 1994 metais, kai „Sojuz TM-20“ misijos vadovas Aleksanderis Viktorenko pareikalavo, kad jo raketa būtų palaiminta.

Po palaiminimo visi įgulos nariai įlaipinami į autobusą ir pradeda judėti paleidimo platformos link. Tačiau tai nėra tiesioginė kelionė – yra privaloma „pertraukėlė“.

Remiantis Europos kosmoso agentūros šaltiniais, J. Gagarinas 1961 metais pakeliui į paleidimo stotį pajautė, kad jam dar reikia paskutinį kartą nusilengvinti. Autobusas buvo priverstas sustoti, J. Gagarinas išlipo, priėjo prie galinės dešinės padangos ir nusilengvino.

Dėl šios priežasties dabar kiekvienas astronautas pakeliui turi pakartoti J. Gagarino veiksmus ir išlipęs iš autobuso nusilengvinti ant autobuso padangos.

Juk ritualai ir lieka ritualais, nevalia jų laužyti. Moterys atleidžiamos nuo tokio ritualo, tačiau jos vis tiek turi šliūkštelėti savo šlapimo ant padangos.

Linksmiausia dalis ta, kad visuose šiuose ritualuose dalyvauja ne tik astronautai, tačiau ir jų artimieji. Juk stresą patiria ir aplinkiniai, kurie nerimauja dėl savo artimųjų likimo.