Mokslo ir technologijų pasaulis

Arbūzas – turbūt pats sveikiausias vasaros desertas, kurį mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji.

92 proc. arbūzo sudaro vanduo, todėl šis vaisius, o tiksliau – didelė uoga, padeda išlaikyti organizme skysčių balansą. Taip pat jame daug antioksidantų – vitaminų A ir C, kalio, kraujagyslėms itin vertingų amino rūgščių arginino ir citrulino. Svarbu ir tai, kad arbūze yra likopeno – medžiagos, kuri, kaip rodo tyrimai, saugo nuo prostatos vėžio.

Kaip nusipirktipuikiai prinokusį, gerą arbūzą?

Pirkėjo gidą parengė adme.ru.

Arbūzas turi būti nemažas, tačiau ne sunkus tarsi akmuo – tai neprinokusio arbūzo ženklas.

Arbūzą spaudžiant rankomis, jis turi šiek tiek traškėti. O padaužius arbūzą delnu ar kumščiu, turi skambėti lyg būgnas. Mat gerai prinokusio arbūzo viduje susidaro mažytės ertmės, todėl garsas beldžiant turi rezonuoti. Pernokęs arbūzas skambės taip, tarsi daužytumėte į akliną sieną.

Iš išorės neturėtų būti jokių žievės pažeidimų. Ji turi būti neįdaužta, be įbrėžimų ar tuo labiau – puvinio. Arbūzo „uodegėlė“ turi būti sausa. Jeigu ji žalia, – arbūzas nėra prinokęs.

Nesibaiminkite geltonos ar oranžinės dėmės ant arbūzo šono – tai požymis, kad arbūzas gulėjo ant žemės ir toje vietoje negavo saulės. Jeigu ši dėmė – balta, arbūzas dar neprinokęs.

Tikima, kad moteriškosios lyties arbūzai – saldesni. Kiti neigia šį mitą, – neva arbūzo saldumą nulemia veislė. Bet jeigu tikite tuo, kad arbūzai „mergaitės“ saldesni, susiraskite tokį, kurio apskritimas priešingoje nei uodegėlė pusėje – kuo platesnis. Tai ir bus moteriškosios lyties arbūzas.

Arbūzo žievės spalva ar rievių ryškumas neturi jokios reikšmės. Ji, kaip ir arbūzo forma, priklauso nuo jo veislės.