Mokslo ir technologijų pasaulis

Replikavimas yra viena pamatinių mokslo idėjų – tyrėjai kartoja senus eksperimentus norėdami sužinoti, ar senosios idėjos vis dar tebegalioja. Bandymas, patvirtinimas, pakartotinis bandymas, – visa tai yra dalis lėto proceso, siekiant nustatyti vieną mokslinę tiesą.

Tačiau, atrodo, kad per dažnai mokslininkams mėginant pakartoti senus tyrimus, šie paprasčiausiai sužlunga, rašo vox.com.

Pamąstykite apie naujo žurnale „Science“ publikuoto mokslino tyrimo rezultatus: daugiau nei 100 mokslininkų iš viso pasaulio susirinko tam, kad pakartotų 270 atradimų iš geriausiai vertinamų psichologijos žurnalų. Ir rezultatai buvo stulbinantys – vos 36 proc. jų atitiko pradinius. Kitais žodžiais tariant, daugiau nei pusė tyrimų žlugo.

„Šie tyrimai yra daugiau ar mažiau panašūs į tai, ką matėme kitose srityse, – sakė Ivanas Oransky, vienas iš tinklaraščio „Retraction Watch“ įkūrėjų, kuris seka mokslinius tyrimus. – Kadangi mokslininkai dirbo kartu su pirminių eksperimentų dalyviais, šis tyrimas yra puikus replikavimo aukso standarto pavyzdys.“

Tiesa, tyrimą sumanęs Johnas Ioannidis iš Stanfordo universiteto, teigia, kad būtent dėl aukšto standarto neatitikimų skaičius realybėje gali būti ir dar didesnis.

„Sakau tai todėl, kad 100 vertintų tyrimų buvo publikuoti geriausiuose žurnaluose, taigi galima būtų tikėtis žemesnės kokybės tyrimų ir didesnio nesėkmių lygio, jei tyrimai būtų vertinami ne tik iš prestižinių, o iš visų mokslo žurnalų“, – kalbėjo J. Ioannidis.

100 tyrimų replikavimų buvo baigti, neskaitant 50, kurių pakartojimas būtų buvęs per daug sudėtingas ir, anot J. Ioannidžio, jei vis dėlto būtų ryžtasi replikuoti šiuos 50, greičiausiai nesėkmių lygis būtų dar didesnis.

Eksperimentų pakartojimus atlikę tyrėjai labai išsamiai dirbo su pirminių eksperimentų autoriais siekdami nepriekaištingai pakartoti eksperimentus – tačiau, anot J. Ioannidžio, ir šis bendradarbiavimas galėjo turėti įtakos eksperimentų rezultatams, nes padidino pakartojimo sėkmės galimybes.