Mokslo ir technologijų pasaulis

1890 metais Uralo kalnuose rasta „Shigir Idol“ yra seniausia medinė skulptūra pasaulyje. Jos amžius siekia net 11 tūkst. metų.

Skulptūra vaizduoja žmogų, ant kurio yra išraižyti paslaptingi senoviniai simboliai, kurių mokslininkams dar nepavyko iššifruoti. Paaiškėjo, kad medinis stabas yra net 1,5 tūkst. metų senesnis, nei buvo manyta anksčiau.

Vokietijoje, Manheime, mokslininkai šios skulptūros amžiui nustatyti pritaikė patį moderniausią radiometrinio datavimo metodą, kuris vadinasi masių spektometrija.

Žemutinės Saksonijos kultūrinio paveldo departamento profesorius Thomas Terbergeris, kuris priklauso komandai nustačiusiai tikrąjį stabo amžių, sakė, kad rezultatai „pralenkė jų lūkesčius“.

„Tai itin reikšminga data tarptautinei mokslinei bendruomenei. Ji svarbi bandant suprasti, kaip vystėsi civilizacija, Eurazijos menas ir žmonija iš esmės.

Dėl šio atradimo galime teigti, kad tais laikais, prieš 11 tūkst. metų, medžiotojai, žvejai ir rinkėjai Uralo regione buvo išsivystę ne mažiau nei ūkininkai Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo T.Terbergeris.

Šiuo metu skulptūra yra demonstruojama Rusijoje, Jektaerinburge esančiame Sverdlovsko istorijos muziejuje. Šaltinis iš šio muziejaus pasakojo, kad praslinkus 107 metams nuo jos radimo, mokslininkai pirmą kartą skulptūros amžių nustatyti bandė 1997 metais.

„Pirmieji radiometrinio matavimo bandymai parodė, kad skulptūra yra 9,5 tūkst. metų senumo. Tai sukėlė daug ginčų mokslinėje bendruomenėje.

„Tam, kad abejonės būtų išsklaidytos, o rezultatai žinomi ir pripažinti, buvo nuspręsta tyrimus atlikti dar kartą, pasitelkus naujausias technologijas“, – aiškino šaltinis.

Mokslininkai spėja, kad painios skulptūroje išraižytos runos – tai užšifruota senovinė informacija apie visatos kilmę.

Muziejaus šaltinis šią skulptūrą pavadino „raktu į Eurazijos meno supratimą“.

Originaliai ši skulptūra buvo 5,3 metrų aukščio. Bet sovietinio laikotarpio metu kelios jos dalys dingo. Dabar liko tik 2,8 metro ir eskizai, kuriuos 1914 metais nupiešė žymus vietinis archeologas Vladimiras Tolmačevas.