Mokslo ir technologijų pasaulis

Alpinistai prieš tokį žygį sakė: tai – neįmanoma. Savaitę kalnuose aklimatizavęsis sunkiaatletis iš Murmansko Andrejus Rodičevas per kitas 8 dienas sugebėjo įkopti į aukščiausią Europos viršukalnę – Elbrusą. Įkopti ne šiaip sau, o su 75 kg sveriančia štanga ant pečių. Apie rusų patirtus išbandymus byloja iškalbingas faktas: vietomis jo ėjimo greitis siekė… 15 m/val. (metrų per valandą).

Pats Andrejus pripažino, kad žygis buvo neįtikėtinai sekinantis jėgas – tokio fizinio krūvio jis nebuvo patyręs per visą gyvenimą. Šią frazę profesionalus sportininkas kartojo kasdien. Kaip jam buvo sunku, įsivaizduoti sugebės, ko gero, tik tas, kuris kada nors mėgino pats įkopti į Elbrusą be štangos... ir net be kuprinės.

Elbruso viršukalnę (5 642 m) A. Rodičevas pasiekė rugsėjo 6 d. O žygį jis pradėjo rugpjūčio 18 d. Ekspedicijos dalyviai pasiekė Elbruso papėdę. Tądien buvo pasiekta 11-oji kopimo trasos bazė ir grįžta atgal į slėnį. Keletą kitų dienų aklimatizuodamiesi prie išretėjusio oro ir klimatinių sąlygų kalnuose, žygeiviai kopė į žemesnius apylinkių kalnus arba žygiuodavo žemyn iš 5 km aukščio.

Po aklimatizacijos pratybų 5 paras A. Rodčevas ir jį lydėjusi grupė ilsėjosi bei kaupė jėgas Elbruso šturmui. Šturmas truko 8 dienas.

Žygio eiga

A. Rodičevas su štanga ant pečių startavo rugpjūčio 30 d. Dienos žygio tikslas – pasiekti 4 km aukštį, o per dieną įveikti 300 metrų aukštį. Rugpjūčio 31 d. sunkiaatletis pakilo dar 500 metrų ir pasiekė 4,5 km aukštį. Keletą dienų Andrejus eksperimentavo, ieškodamas patogiausio štangos nešimo būdo ( pvz., ją mėginta nešti ir išardytą, sudėtą į kuprinę, rankose laikant tik štangos strypą), todėl judėjimo greitis buvo mažesnis nei planuota.

Visi naujoviški štangos nešimo būdai buvo nepatogūs, todėl teko grįžti prie klasikinio – užsidėjus ant pečių. Taip A. Rodičevas įveikė likusią distancijos dalį.

Rugsėjo 1 d. jis pasiekė Pastuchovo uolų viršūnes. Aukštis – 4 700 m. Čia susirado vietą palapinei, susirentė akmenų sieną nuo vėjo.

Rugsėjo 2 d. pasiektas 5 050 m aukštis. Čia žygio dalyviai štangą įkasė į sniegą ir grįžo į Pastuchovo uolose įrengtą stovyklavietę.

Kitą dieną stovyklavietė buvo perkelta į 5 330 m aukštį. Štangos A. Rodičevas grįžo rugsėjo 4 d. Tądien su štanga ant pečių pavyko pakilti dar 280 metrų. Jokio tikrumo, kad žygis gali pavykti.

Rugsėjo 5 dieną su štanga ant pečių pavyko įkopti į 5 500 m aukštį.

Paskutinė žygio diena. Sunkiausias etapas – iki viršukalnės likus 80 metrų. Šį nuotolį pavyko įveikti tik per 4 val. Ne tik trūko deguonies – štangos buvo neįmanoma užsimesti ant pečių dėl pernelyg stataus šlaito. Tad su ja teko elgtis atsargiau, o tai atėmė dar daugiau jėgų, kurių ir taip mažai buvo likę. Tačiau pasiekti 5 642 m Elbruso viršukalnę pavyko. Paskutines dvi paras žygį sunkino oro sąlygos – buvo labai vėjuota ir šalta, snigo. Žygio herojui nepavyko išvengti nušalimų

Prieš pradedant ruoštis žygiui Andrejus svėrė 108 kg, po 2 mėn. pasiruošimo liko 97 kg, o po žygio – 90 kg. Iš viso sunkiasvoris numetė 18 kg. Maksimalus širdies dūžių skaičius per minutę – 165. Kopimo metu hemoglobino kiekis kraujyje pasiekė 179 g/l.

Su tokiu svoriu į Elbrusą įkopusiųjų iki šiol dar nebuvo. A. Rodičevo užnešta štanga liko ant Elbruso viršukalnės – ten ant jos pastatytas specialus monumentas.