Štai su kuo miegate naktimis: dulkių erkučių ordos mūsų pataluose (Video)
|
Vartojimo manijos apimti amerikiečiai kiekvieną dieną televizoriaus ekrane mato reklamas, tvirtinančias, kad per aštuonerius metų čiužinys prisipildo kilogramais negyvos odos, litrais prakaito ir milijonais dulkių erkučių. Žinoma, jų tikslas – įtikinti žiūrovą kuo dažniau keisti savo lovos čiužinį. Bet ar ši reklama nėra apgaulinga? Ar iš tiesų per keletą metų čiužiniai tampa viena purviniausių vietų namuose, ant kurios ne tik gulėti nemalonu, bet ir prisėsti baisu? Gali būti, kad ne kiekvienas reklamos žodis yra tiesa, bet bendrai žvelgiant šiuose teiginiuose tiesos netrūksta. Net jeigu lovoje neturite prie ko prisiglausti – miegate tikrai ne vienas. Besivartant lovoje jūsų čiužinys tampa ne tik laikinais jūsų, bet ir nuolatiniais odos atplaišų, prakaito, riebalinių liaukų išskyrų ir šimtų mažučių sutvėrimų, vadinamų dulkių erkutėmis, namais. Šios erkutės yra labai mažos (gerokai mažesnės nei milimetro ilgio) ir sunkiai įžiūrimos plika akimi. O jų didumas reiškia, kad jos laisvai įkrenta per akutes praktiškai bet kokiose austinėse paklodėse ir visą savo gyvenimo ciklą praleidžia čiužinio gelmėse, rašo slate.com. „Kiekvienas čiužinys – tikrų tikriausia nusikaltimo vieta, vertinant erkių kiekį. Tereikia, kad dulkių erkutės patelė pradėtų dėti ten savo kiaušinius, ir jau gana greitai čiužinyje prasideda veiksmas“, – sakė Ohajo valstijos universitete (JAV) entomologijos profesoriumi dirbęs Glenas Needhamas. Erkės maitinasi negyvomis odos ląstelėmis, kurios nuo mūsų natūraliai nukrenta miego metu. Erkučių žiauturai yra tarsi kiniški valgymo pagaliukai – jie neatsiveria labai plačiai, todėl idealus maistas joms yra plonučiai, bet baltymų kupini odos „dribsniai“. Išgyvenimui reikalingą drėgmę erkės taip pat gauna iš žmogaus. Tiesa, erkės negeria: jų organizmai prisitaikę sutraukti drėgmę tiesiai iš oro. Kitaip tariant, į lovą atsigulantis žmogus yra idealus erkės draugas – jis pamaitina, pagirdo ir pašildo. Nors čiužinių gamintojų „Casper“ (jie taip užtikrinti savo produkto gerumu, kad gamina tik vieno tipo gaminį) atstovė spaudai tvirtino, kad erkės daugiau erdvės gyvenimui turi spyruokliniuose čiužiniuose, tačiau G. Needhamas, savo teiginius pagrįsdamas 2002 metais publikuotu moksliniu straipsniu, tvirtina, kad porolono čiužiniai erkėms patinka labiau nei spyruokliniai. „Dauguma porolono akučių yra uždaros, todėl erkės į tokius čiužinius labai giliai nenusileidžia, bet už tai jie tikriausiai geriau išlaiko šilumą. Į akutes vis dar prikrenta odos atplaišų, jie šiltesni, todėl sakyčiau, kad erkių populiacijos sėkmingiau gyventų porolono čiužiniuose“, – sakė mokslininkas. Jo atlikto eksperimento duomenys rodo, kad erkutės mieliausiai veisiasi poliesterio sluoksnyje iškart po užvalkalu. Tiesa, jeigu tik nesate alergiškas dulkių erkėms, gera naujiena yra tai, kad jos santykinai nežalingos. Dulkių erkutės nekanda, neparazituoja ir neperneša ligų. Blogiausia, kas gali nutikti dėl didelių dulkių erkučių kolonijų – tai nemalonus čiužinio kvapas. O net ir alergiški (tokių, atlikus tyrimus,, išaiškinta net trečdalis iš visų tiriamųjų) dulkių erkutėms ne visada junta kokius nors simptomus. Tačiau baltymai erkių išmatose iš tiesų gali sukelti alergines reakcijas: ašarojimą, nosies tekėjimą, o itin sunkiais atvejais – net astmos priepuolius. Čiužinių gamintojai odos erkutėmis neretai naudojasi savo reklamose. Ir netgi prisigalvoja neegzistuojančių „statistinių duomenų“, kurie tarsi gerokai didesnė erkė įsisiurbia į žmonių smegenis: žmonės neretai tiki teiginiu, kad kiekvieno čiužinio svoris per aštuonerius metus nuo žmogaus odos, prakaito ir erkių padvigubėja. Maža to, jie tai pasakoja ir savo pažįstamiems. Bet G. Needhamas mano, kad reikšmingas čiužinio svorio padidėjimas nuo erkių yra vargu ar įmanomas. „Čiužinių pramonė šiuos statistinius duomenis išsigalvojo norėdama pagąsdinti žmones. Nemanau, kad kas nors būtų atlikęs tikrus skaičiavimus. Žinoma, tai patraukia dėmesį, o čiužinių gamintojai tikriausiai paskaičiavo, kiek odos per laiką nukrenta nuo žmogaus ir kaip šios odos atplaišos būna konvertuojamos“, – sakė mokslininkas. Bet jeigu jus iš tiesų šiurpina mintis, kad atsigulus nakties poilsio po jumis ropoja šimtai ar net tūkstančiai nematomų voragyvių, galima imtis priemonių nuo jų apsisaugoti. Panašu, kad alergiškiems žmonėms iš tiesų padeda nuo alergenų apsaugantys čiužinių apklotai. Anot G. Needhamo, moksliškai įrodyta, kad standartiniu dulkių siurbliu, kuriuo namie švarinami kilimai, išsiurbus čiužinių paviršių, erkių populiacijos taip pat reikšmingai sumažėja. Be to, dulkių erkutės, nors ir šilumamėgės, kaitros nepakenčia, todėl jeigu čiužinį užklotumėte elektrine antklode ir gerokai pakaitintumėte, gyvų erkučių čiužinyje liktų gerokai mažiau. Panašaus efekto galima tikėtis ir pakaitinus čiužinį lygintuvu, ypač su garinimo funkcija (lygintuvo veiksmingumą naikinant dulkių erkutes savo mokykliniam pristatymui yra įrodžiusi G. Needhamo duktė). Jeigu jūsų čiužinio abi pusės yra vienodai tinkamos miegoti, kas kelis mėnesius jį apverčiant taip pat gausite neprastą rezultatą. „Čiužinio apvertimas pašalina drėgmės zoną, todėl po kiek laiko visos erkutės veikiausiai išgaiš“, – sakė mokslininkas. Taigi, kai kitą kartą naktį pasijusite vienišas, prisiminkite, kad kartu su jumis, vos kelių centimetrų atstumu, miega šimtai mažučių aštuonkojų sutvėrimų. „Paprastai apie čiužinį kaip į ekosistemą negalvojama. Bet iš tikrųjų taip yra“, – sakė G. Needhamas. | ||||||
| ||||||