Mokslo ir technologijų pasaulis

„Artėjanti žiema, tikėtina, bus kitokia nei klimato norma. Tokie pokyčiai prognozuojami visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistas Justinas Kilpys.

Anot jo, ateinančią net 3–4 laipsniais šiltesnę žiemą nesusidarys stabili sniego danga, o net jei ir gausiau pasnigs, sniegas laikysis trumpai. „Įprasta žiemos vidutinė temperatūra yra apie minus 4 laipsnius Celsijaus, tačiau šią žiemą vidurkis gali būti ir 1 šalčio“, – prognozavo klimatologas.

Vis dėlto vidutinė temperatūra nepasako, kokie bus temperatūriniai svyravimai. Tikėtina, kad žiemą temperatūra nukris ir iki 25 laipsnių, bet tokie šalčiai ilgai nesilaikys.

„Žiemai būdingų reiškinių sulauksime – bus ir ledo, ir sniego, ir šlapdribos. Tik tiek, kad nebus didelių pusnių ar ilgai išliksiančio sniego. Vandens telkiniai, tikėtina, užšals, bet ledas nebus storas“, – sakė J. Kilpys.

Pavasarį puls parazitai

Šiltos žiemos pasekmės – hidrologinė sausra. Sniegas greitai ištirps, jo bus mažai, nepasipildys gruntiniai vandenys, kiti telkiniai. „Taip buvo ir praėjusią žiemą, o pavasarį jau buvo fiksuota hidrologinė sausra“, – tikino specialistas.

Klimatologas perspėjo, kad šiltą žiemą puikiai išgyvena įvairiausi parazitai, nuo kurių vėliau kenčia žmonės, –  erkės ir mašalai. „Po šiltos žiemos jie pradeda kamuoti žmones jau nuo ankstyvo pavasario“, – portalui lrytas.lt pasakojo J. Kilpys.

Anot jo, žiemos Lietuvoje trumpėja, prasideda vėliau ir baigiasi anksčiau. „Kovo mėnuo įprastai būdavo dar žiemos mėnuo, tačiau dabar pastebima, kad kovas yra šiltas, o vidutinė jo temperatūra – teigiama. Vargu ar žiema pasislinks į pavasarį, bet žiemiškų netikėtumų tikėtis galima ir kovą, ir balandį“, – teigė pašnekovas.

Dėl šiltos žiemos kaltas El Ninjo

Specialisto teigimu, tikimybė, kad klimatologinės prognozės išsipildys, yra didelė. Mat viso pasaulio klimatologai praneša, kad ši žiema bus šilta. „Tai susiję su El Ninjo reiškiniu, kuris šiuo metu pastebimas Ramiajame vandenyne ir savo piką pasieks gruodžio mėnesį“, – aiškino J. Kilpys.

Šio reiškinio metu Ramusis vandenynas į atmosferą atiduoda neįprastai daug šilumos. El Ninjo reiškinio metu Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Australijoje pastebimos klimatologinės anomalijos. Pavyzdžiui, Atakamos dykumoje Pietų Amerikoje, kur įprastai lyja tik kartą per dešimtmetį, iškrenta lietus, o Australijoje prasideda didžiuliai gaisrai, sausros.

Patikimų prognozių nėra

Kaip portalui lrytas.lt sakė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis, patikimų ilgalaikių prognozių dar nėra. Tačiau dėl dabar vykstančio El Ninjo reiškinio anomalūs reiškiniai pirmiausia prasidėjo Ramiojo vandenyno dalyje, o vėliau bus pastebimi ir kitose platumose.

„Yra tikimybė, kad El Ninjo efektas persiduos ir į Šiaurės pusrutulį – į vidutines ir poliarines platumas. Jis pasireikš ilgalaikėmis vietinėmis anomalijomis. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Vakarų pakrantėje – šilumos ir drėgmės anomalijos, Australijoje įsivyrauja sausros, karščiai, Pietų Amerikoje – liūtys, potvyniai, nuošliaužos“, – sakė prof. dr. A. Bukantis.

Jo teigimu, kol kas nenustatyta, kad šiaurinėje Europos dalyje El Ninjo sukels konkretų klimatologinį efektą. „Tačiau daugiamečiai mūsų tyrimai leidžia tvirtinti, kad šią žiemą Baltijos regione  gali padažnėti anticikloniniai procesai. Vis dėlto atmosferos cirkuliacijos procesai nebūtinai gali lemti  šiltą žiemą, o net ir atvirkščiai“, – aiškino jis.

El Ninjo – tai natūralus pasikartojantis reiškinys, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas.

„El Ninjo gali pasikartoti kas 7–11 metų. Ramiajame vandenyne prie Pietų Amerikos, kur įprastai vandenynas yra šaltas, susidaro anomalijos – vandenynas labai įšyla. Tuomet keičiasi ir atmosferos slėgio centrų padėtis tiek Pietų, tiek Šiaurės pusrutuliuose. Šis reiškinys daro įtaką viso pasaulio klimatui, tačiau poveikio trukmė – iki pusės metų, o vėliau El Ninjo išnyksta“, – aiškino J. Klipys.