Mokslo ir technologijų pasaulis

Jeigu nebūtų pasakojimų ir nežinios įbauginta visuomenė kaip velnias kryžiaus vengia genetiškai modifikuotų kultūrų vartojimo maistui, ką jos pasakytų apie klonuotų gyvūnų mėsos vartojimą virtuvėje?

Vakarietiškos kultūros atstovai vis dar bando susivokti savo požiūryje į gyvūnų klonavimo saugumą ir etiką – nekalbant jau apie tokių gyvūnų vartojimą maistui. O Kinija nesismulkina – šioje šalyje statoma didžiausia pasaulyje gyvūnų klonavimo ferma, pradėsianti veikti 2016 metais.

Šis 200 mln. juanių (apie 29,5 mln. eurų) vertės komercinis gyvūnų klonavimo centras statomas valstybės subsidijuojamoje Tianjino ekonominės-technologinės plėtros zonoje, esančioje maždaug 150 km atstumu nuo Pekino, rašo munchies.vice.com.

Akivaizdu, kad visuomenės požiūris į klonuotos mėsos valgymą nėra vieningas. Viena vertus, Europos Parlamentas neseniai didele balsų persvara nusprendė drausti klonuotų galvijų prekybą. Kita vertus, JAV Maisto ir vaistų administracija pareiškė, kad „nėra tik klonavimui unikalių komplikacijų“ ir kad tokia mėsa yra saugi valgyti, nors ir esama informacijos, kad klonuoti gyvūnai negyvena taip ilgai, kaip gimusieji įprastu būdu.

JAV prekyvietėse klonuotų gyvūnų mėsos net nereikėtų kaip nors specialiai ženklinti ir niekas tiksliai negali pasakyti, kiek yra paplitusi mėsinių gyvūnų klonavimo praktika. Bet kai kurie šios srities žinovai teigia, kad didžioji dalis JAV klonuotų galvijų yra naudojami veisimui, o ne maistui.

Bet kinai į vakariečių nuogastavimus moja ranka. Naujoji galvijų klonavimo ferma padės išmaitinti Kinijos sparčiai augančią ir dėl ekonominės padėties gerėjimo dar sparčiau mėsos vartojimą didinančią liaudį.

Fermą statančios bendrovės „BoyaLife“ generalinis direktorius Xu Xiaochunas sakė: „Einame keliu, kuriuo dar niekas nėra ėjęs. Statome tai, kas iki šiol neegzistavo“.

Šioje fermoje ketinama per metus pagaminti 100 000 karvių embrionų ir tikimasi patenkinti net 5 proc. visos Kinijos jautienos poreikio. „BoyaLife“ klonuoti ketina ne tik mėsinius galvijus, bet ir lenktyninius žirgus, ir tarnybinius puikia uosle pasižyminčius narkotikų ar katastrofų aukų paieškų šunis. Be to, X. Xiaochunas žada, kad jų fermoje bus galima gelbėti rūšis, kurioms gresia išnykimas.

Bendrovės vadovas visiškai užtikrintas, kad klonuotų gyvūnų mėsą valgyti saugu ir kad jos vartojimas bus naudingas žmonijai: „Tai pakeis pasaulį ir mūsų gyvenimus. Mūsų gyvenimai dėl šios fermos pagerės. Todėl labai tuo džiaugiamės“.

Klonavimo ferma statoma bendradarbiaujant su Pietų Korėjos biotechnologijų bendrove „Sooam Biotech“, kuri teikia šunų klonavimo paslaugas šeimininkams, kurie nesugeba atsisveikinti su savo senstančiais augintiniais.

„Sooam Biotech“ vadovas yra praeityje gana liūdnai pagarsėjęs mokslininkas Hwangas Woo-sukas, kadaise netgi vadintas „Korėjos pasididžiavimu“ ir „klonavimo karaliumi“. Bet 2006 metais išaiškėjo, kad dalį savo mokslinių tyrimų duomenų jis sufabrikavo, todėl buvo gėdingai atleistas iš Seulo nacionalinio universiteto.

Tarp šio mokslininko nuodėmių buvo „sukčiavimas moksliniuose tyrimuose ir rimti etiniai konfliktai eksperimentuose naudotų žmogaus kiaušialąsčių gavimo būduose“. Šio mokslininko partnerių Kinijoje akivaizdžiai nebaugina suteršta reputacija.

X. Xiaochunas sakė, kad didžiausios pasaulyje gyvūnų klonavimo fermos statybos jau beveik baigtos. „Norime, kad ji būtų moderni, norime, kad ji būtų pažangi. Norime, kad ji atstovautų ateičiai“, – sakė verslininkas. Belieka tikėtis, kad šioje fermoje neatsiras mokslininkų su tokiomis ambicijomis ir išjungtais etiniais saugikliais, kaip filme „Jurrasic World“.