Mokslo ir technologijų pasaulis

Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkas Gordonas Pennycookas kartu su kolegomis tikriausiai pirmąkart pasaulyje moksliškai įvertino žmonių jautrumą pseudo-reikšmingoms nesąmonėms. Išvada paprasta: kuo žmogus lengviau apmulkinamas pseudo-reikšmingais paistalais, tuo lengviau patiki „konspiracinėmis idėjomis“, tuo labiau pritaria „komplementarios ir alternatyvios medicinos“ taikymui ir tuo menkesni jo verbalinio bei kintamojo intelekto įvertinimai.

Išvadas, publikuotas žurnale „Judgment and Decision Making“, mokslininkai pagrindė su 217 savanorių atlikdami rinkinį eksperimentų, kurių metu tiriamiesiems buvo duoti atpažįstamos anglų kalbos sintaksės sakiniai, sudaryti iš atsitiktinai sudėliotų „madingų“ žodžių (angl. buzzword).

Tokių pseudo-gilių pareiškimų pavyzdys yra „Hidden meaning transforms unparalleled abstract beauty“ (liet. „Slapta reikšmė transformuoja neprilygstamą abstraktų grožį“). Sakinys yra visiškai bereikšmis, bet atrodo, kad jis slepia kažkokią gilią mintį, nes jame yra tokie „madingi“ žodžiai, kaip „slapta“, „transformuoja“, „abstraktus“ ir „grožis“.

Tuos pačius žodžius išdėliojus kita tvarka galima gauti kitą „giliamintę nesąmonę“: „Abstract meaning transforms unparalleled hidden beauty“ (liet. „Abstrakti reikšmė transformuoja neprilygstamą slaptą grožį“).

Be aiškinimosi, kokie žmonės bando perprasti tokias giliamintes nesąmones ir iš tikrųjų jas įvertina kaip gilias mintis, autoriai tyrė, kokie asmeniniai veiksniai didina „nesąmonių jutiklio“ jautrumą. Arba, kaip patys mokslininkai tai pavadino, kas suteikia „atsparumą nesąmonėms“.

Paaiškėjo, kad žmonės, aiškiai skiriantys tikras, prasmę turinčias citatas nuo nesąmonių, sudėliotų iš gražių žodžių, pasižymi stipresniu analitiniu mąstymu bei skeptiškai vertina paranormalius reiškinius, alternatyviąją ir komplementarią mediciną (pvz., homeopatiją).