Mokslo ir technologijų pasaulis

„Pamačiau, kad viena zylutė po snapu turi lyg tai dvi šermukšnio uogas. Fotokadrų peržiūros metu pastebėjau, kad kairė akytė esanti su anomalija. Ši zylutė ilgokai renkasi tinkamą saulėgrąžą“, – laiške rašo gamtos mylėtojas Algirdas.

Skaitytojas Algirdas pro savo namų langą Vilniuje stebėjo pusryčiaujančias zylutes, kurios savo snapeliais rinkosi saulėgrąžų sėklas iš plastikinės pieno taros sukonstruotoje lesyklėlėje. Tačiau akylas gamtos mylėtojas vaizdo kamera užfiksavo, kad vienas paukštelis buvo ne toks kaip visi. Po vienos zylės snapu matyti keisti augliai, o jos kairė akis apsitraukusi kūno audiniais.

Vyras sunerimo – kokia gi liga kamuoja šią zylutę, mat tokią jis matė pirmą kartą.

Portalas lrytas.lt pasiteiravo Lietuvos ornitologų draugijos apie paukštelį puolusią ligą. 

Kaip teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, ornitologas Modestas Ružauskas, tai yra tipiškas paukščių raupų pasireiškimo pavyzdys. 

„Paukščių raupus sukelia virusas, kurį nešioja ir perduoda uodai. Ypatingai dažnai serga didžiosios zylės, taip pat neretai užsikrečia ir keršuliai, naminiai žvirbliai, bet labiausiai klinikiniai simptomai pasireiškia didžiosioms zylėms. 

Susirgimui būdingi augliai, kuriuos ir sukelia virusas. Augliai, iš esmės, nėra piktybiniai ir dalis paukščių gali pasveikti, tačiau jei pažeidimai labai dideli, tokie kokie matomi nuotraukose, tai dažniausiai tokie paukščiai neišgyvena, be to jie tampa lengvomis plėšrūnų aukomis“, – aiškino M. Ružauskas. 

Didžioji zylė – žvirblinių būriui priklausantis paukštis. Zylės plačiai paplitusios miškuose, tačiau nėra gausi. Šaltuoju metų laiku aptinkamos miestuose, gyvenvietėse, kur randa papildomo maisto, taip pat prie lesyklėlių. Minta vabzdžiais, voragyviais, įvairių augalų sėklomis, lesyklėlėse – ir lašiniais. Gyvenimo trukmė – 3 metai.