Mokslo ir technologijų pasaulis

Gepardai dažnai vadinami greičiausiais sausumos gyvūnais. Tai tiesa, jeigu matuosime jų greitį kilometrais per valandą. Tačiau nėra sąžininga taip matuoti greitį, neatsižvelgiant į gyvūno dydį.

Tam, kad tiksliau apskaičiuotų, kuris gyvūnas yra greičiausias, mokslininkai greitį matavo pagal santykinį kūno dydį. Greitis buvo įvertintas pagal tai, keliems savo kūno ilgiams prilygstantį atstumą gyvūnas įveikia per sekundę.

Pagal tokį matavimą gauti rezultatai nustebino. Palyginti su vienu gyvūnu, gepardas lieka toli už nugaros spartuolių sukeltų dulkių debesyje.

Taigi, kaip teigia interneto puslapis „Wildlife Extra“ greičiausio sausumos gyvūno titulą gepardas turi užleisti ne didesniam nei sezamo sėkla gyvūnui. Tai – lot. Paratarsotomus macropalpisis – pietų Kalifornijoje sutinkama maža erkė.

Šias erkes tyrė Kalifornijoje įsikūrusio koledžo studentas Samuelis Rubinas, kuris praėjusią vasarą praleido su sekundometru rankoje, stebėdamas šiuos vabalus.

Jis nustatė, kad erkės gali nukeliauti 322 kūno ilgius per sekundę. Tai atitiktų žmogaus gebėjimą nubėgti 2 092 km per valandą! Palyginimui gepardas nubėga „tik“ 96 km per valandą ir tai atitinka 16 jo kūno ilgių per sekundę.

Tiesą pasakius, jeigu greitį matuosime kūno ilgiais per sekundę, gepardas net nepatenka tarp greičiausių gyvūnų. Antra vieta atitenka skraidantiems vabalams, kurie nukeliauja 171 kūno ilgį per sekundę.

„Smagu aptikti ką nors, greitesnį už bet kurį kitą. Vien įsivaizduoti žmones, galinčius taip greitai judėti matuojant kūno ilgiais per sekundę, yra išties įspūdinga, – teigė S.Rubinas. – Gilinimasis į fizikos dėsnius ir tai, kaip jie tokius greičius išvysto, gali atverti plačias pritaikymo galimybes tokiose srityse, kaip robotika ar biometriniai įrenginiai (gamtos kopijavimas sudėtingiems žmogiškiems uždaviniams spręsti)“.

S.Rubino konsultantas, Pomonos koledžo Klermonte, Kalifornijoje, biologijos profesorius Jonathanas Wrightas, pasiūlė tirti erkių greitį po to, kai atliko raumenų biochemonius tyrimus, aiškindamasis kaip gretai gyvūnai gali judinti kojas.

„Mes aiškinomės, ar galima nustatyti viršutinę reliatyvaus greičio ir mojavimo dažnio ribą, – sakė J.Wrightas. – Palyginus duomenis, kurie buvo gauti tiriant erkes, su kitų gyvūnų duomenimis, paaiškėjo, kad viršutinė riba dar nenustatyta“.

Paprasčiau tariant, tikrasis greičiausias gyvūnas gyvūnų karalijoje dar nėra žinomas. Kol kas erkės yra vienvaldžiai lyderiai.

Komanda turėjo panaudoti greitai filmuojančias kameras, tam, kad galėtų tirti šviesos greičiu judančias erkes.

„Buvo sunku erkes užfiksuoti, kai filmavome lauke, jas reikėjo gretai sekti, nes kameros stebėjimo laukas yra tik apie 10 centimetrų skersmens“, – paaiškino S.Rubinas.

Greitis yra ne vienintelė erkių super galia. Jos užfiksuotos bėgančios asfaltu, įkaitusiu iki 60 laipsnių Celsijaus temperatūros. Tai yra aukštesnė temperatūra, nei gali atlaikyti dauguma gyvūnų.

Jos taip pat gali staiga sustoti ir žaibiškai pakeisti kryptį.

Mokslininkai tikisi, kad išsiaiškinę kaip šie gyvūnai pasiekia tokius rezultatus, atradimus galės panaudoti bioinžinerijoje.