Mokslo ir technologijų pasaulis

Garsūs klimatą tiriantys mokslininkai žurnale „Nature Climate Change“ publikavo tyrimą, kuriame teigia, kad Žemė globalinio atšilimo padarinius jaus kur kas ilgiau, nei daugelis mano – dabar išskiriamos anglies dioksido emisijos turės reikšmingos įtakos Žemei ir po 10 tūkst. metų, rašo washingtonpost.com.

„Per kitus du dešimtmečius turime galimybę sumažinti didelio masto ir potencialiai katastrofiškus klimato pokyčius, kurie tęsis kur kas ilgiau, nei žmonių civilizacija“, – teigiama 22 žinomų klimato mokslininkų atliktame tyrime.

Esminė mokslininkų išvada – kad mes į klimato pokyčius iki šiol žvelgėme per daug siaurai ir koncentravomės tik į tai, kaip Žemė atrodys 2100-aisiais. Tyrėjai ragina atsižvelgti į ilgalaikes žmonių emisijos pasekmes globaliai temperatūrai ir jūros lygio kilimui per artimiausius tūkstantmečius.  

„Daugumą mokslininkų, kurie tiria galimus klimato kaitos pokyčius ateityje, labai gąsdina idėja, kad jūros lygis kils du kartus, o anglies dioksido kiekis – keturis kartus“, – sakė Raymondas Pierrehumbertas, vienas tyrimo autorių iš Oksfordo universiteto

Mokslininkai teigia, kad dabar išskirtas anglies dioksidas atmosferoje pasiliks labai ilgą laiką, kol galiausiai natūralių procesų metu bus lėtai pašalintas.

„Labai tikėtina, kad per artimiausią šimtmetį išskirta anglis atmosferoje bus tūkstantmečius“, – rašo tyrėjai.

Dramatiški pokyčiai

Mokslininkai taip pat gvildena, kausimą, kaip pasaulis dėl žmonių įtakos keisis  po 10 tūkst. metų. Anot jų, pokyčiai labai priklauso nuo to, ką žmonija per šimtmečius darys su iškastiniu kuru ir ar sukurs technologijas, galinčias masiškai anglies dioksidą ištraukti iš atmosferos.

Tačiau jei tokios technologijos nebus sukurtos, jūros lygis per ateinančius tūkstantmečius kils dramatiškai.  

Nuo 1750-ųjų iki dabar dėl žmonių veiklos į atmosferą pateko maždaug 580 mlrd. metrinių tonų arba gigatonų anglies dioksido.

Dabar žmonija kasmet į atmosferą išskiria maždaug 10 gigantonų anglies ir, prognozuojama, šis skaičius kasmet augs. Mokslininkai tyrime pateikia kelis kraštutinius scenarijus: šį  šimtmetį į atmosferą išskirsime 700 gigatonų anglies dioksdo ir iš viso žmonių sugeneruotas jo kiekis pasieks 1, 28 tūkst. gigatonų, arba gerokai viršysime šią ribą ir pasieksime 5 120 gigatonų emisiją. (Taip pat svarstytas ir tarpinis scenarijus).

Jeigu žmonija visiškai nekontroliuos anglies dioksido emisijų, planeta per 10 tūkst. metų gali sušilti net 7 laipsniais Celsijaus, o jūros lygis pakilti 52 metrais, prognozuoja tyrėjai.

Tuomet nebus beveik jokių ledo kalnų, ištirps Grenlandijos ledynai, o vien dėl Antarktidos ledynų tirpsmo jūros lygis pakis 45 metrais.

Tiesa, Paryžiaus Klimato kaitos konferencijoje buvo kalbama apie kur kas mažesnius skaičius – 2-3 tūkst. gigatonų, tad drastiškas klimato kaitos scenarijus mažai tikėtinas.

Vis dėlto net jei išskiriamo anglies dioksido kiekį pavyktų sumažinti iki minimumo ir pasiekti 1 280 gigatonų, temperatūra Žemėje per 10 tūkst. metų pakiltų dviem laipsniais Celsijaus ir  to poveikis būtų dramatiškas.

Tokiu atveju prarastume 70 proc. Grenlandijos ir Antarktidos ledynų. Grenlandijos ledynų tirpsmas vandens lygį pakeltų 4 metrais, Antarktidos – 24 metrais. Sudėjus terminį vandenynų plėtimąsi, dėl šio scenarijaus jūros lygis per 10 tūkst. metų pakiltų 25 metrais.

Tiesa, tyrėjai pažymi, kad padėtį galėtų pakeisti anglies dioksidą iš atmosferos pašalinančios technologijos.