Mokslo ir technologijų pasaulis

Amžiaus atradimas: A. Einsteinas buvo teisus!
Publikuota: 2016-02-12

Alberto Einsteino gravitacinių bangų prognozė, numatyta bendrojoje reliatyvumo teorijoje, yra teisinga – ketvirtadienį mokslininkai patvirtino, kad jiems pavyko užfiksuoti šį reiškinį.

„Ponios ir ponai, mes aptikome gravitacines bangas. Mums tai pavyko!“ – paskelbė Pažangios lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorijos LIGO vadovas Davidas Reitze'as.

Anot jo, šias gravitacines bangas paskleidė prieš 1,3 mlrd. metų susijungusios dvi juodosios skylės.

„Šių duomenų tikrinimas, pakartotinis tikrinimas ir analizė užtruko kelis mėnesius, tačiau mes norėjome įsitikinti, kad tai, ką užfiksavome, tikrai yra gravitacinės bangos“, – pridūrė D.Reitze'as, tarsi patvirtindamas, kad prieš kelis mėnesius mokslo bendruomenėje nutekėjęs gandas apie šį atradimą buvo teisingas.

„Tai yra pirmas kartas, kai užfiksuotas dvinarės juodųjų skylių sistemos susijungimas“, – pridūrė LIGO vadovas.

Kalbėdamas apie šio atradimo svarbą D.Reitze teigė, kad tai turės milžinišką įtaką ateities tyrimams, o erdvėlaikio bangų aptikimą lygino su pirmaisiais teleskopais, kuriuos nukreipus į naktinį dangų kardinaliai pasikeitė žmonijos suvokimas apie mus supančią erdvę.

Gravitacinės bangos užfiksuotos naudojant du didžiulius LIGO detektorius dvynius – vieną Livingstone, Luizianos valstijoje ir kitą kitą Hanforde, Vašingtono valstijoje.

Gravitacines bangas A.Einsteinas numatė dar 1916 metais. Jos sklinda iš pačių energingiausių Visatos įvykių, tokių kaip žvaigždžių sprogimai ar juodųjų bedugnių susiliejimai.

Manoma, kad gravitacinės bangos atsirado per Didįjį sprogimą prieš 13,8 milijardo metų. Kaip ir raibuliai nuo į ežerą įmesto akmens, gravitacinės bangos neša katastrofinių įvykių energiją per Visatą kaip gravitacinį spinduliavimą.

Pagal A.Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, gravitacinės bangos paaiškina, kaip masė Visatoje keičia erdvės formą. Dėl gravitacinių bangų erdvėlaikis šalia masyvių objektų gali išlinkti ir tokia išlinkusia forma gali sklisti erdve, panašiai kaip seisminės bangos sklinda Žemės pluta.

Iki šiol gravitacinių bangų niekam nebuvo pavykę stebėti tiesiogiai. Fizikų skaičiavimų duomenimis, gravitacinėms bangoms pasiekus Žemę, jų amplitudė būna milijardosios atomo skersmens dalies eilės. Joms išmatuoti reikia ypač tikslių instrumentų ir aplinkos be jokių trikdžių.

Išsamiau apie tai, kodėl šis atradimas toks svarbus, skaitykite čia.