Mokslo ir technologijų pasaulis

Kai vilniečiui 35 metų Dariui Jurgelaičiui ėmė mausti krūminį dantį, jis net nenumanė, kad netrukus tai virs tikrų tikriausiu košmaru. Tik po 45 parų, praleistų reanimacijoje, paaiškėjo, kad giltinė šįkart aplenkė.

Liga D.Jurgelaitį užklupo netikėtai, 2015-ųjų liepą poilsiaujant su šeima Latvijos pajūryje. Likus keliems mėnesiams iki atostogų vyras skundėsi, kad kartais maudžia krūminį dantį. Vieni odontologai siūlė jį rauti, kiti – gydyti.

Apgydžius dantį kurį laiką skausmas aprimo, liovėsi pūliuoti. Buvo nutarta Dariui grįžus iš atostogų dar kartą svarstyti: tęsti danties gydymą ar jį šalinti. Tačiau viskas pakrypo netikėta linkme.

„Iki šiol visus raginu neatidėlioti ir kilus menkiausiems negalavimams kreiptis į specialistus, nebandyti gydytis patiems. Saugokite save ir savo artimuosius“, – dabar pataria vyro sutuoktinė Vilma.

Atostogaudamas Latvijos pajūryje Darius kelias dienas skundėsi prasta savijauta, tarsi būtų peršalęs, vėliau ėmė dusti.

Liepos 16-osios naktį jam ypač pablogėjo, išaušus jis buvo nuvežtas į netoliese esančią Palangos miesto ligoninę.

Atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad labai aukštas uždegimo rodiklis. Darius greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Čia jis praleido kelias paras. Medikai įtarė bronchitą, sinusitą, taip pat krūminio danties sukeltą uždegimą.

Paskyrus vaistų buvo nutarta nerauti įtartino danties.

Tačiau Dariaus būklė kasdien prastėjo, jam ėmė trūkti oro, todėl papildomai buvo skiriama deguonies.

Liepos 20-ąją buvo pakartoti kraujo tyrimai, jų rezultatai buvo dar prastesni, nei ištyrus kraują Palangoje.

Specialistai pripažino, kad išsivystė odontologinis sepsis. Ištraukus dantį nutekėjo daug pūlių. Gydytojų konsiliumas nusprendė guldyti Darių į Reanimacijos skyrių ir intubuoti – prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato.

Bet tai nesustabdė ligos – prasidėjo daugybinis organų nepakankamumas: sustreikavoplaučiai, kepenys, inkstai ir širdis.

Klaipėdietė gydytoja Renata Paškevičiūtė su visa reanimacijos komanda darė viską, kad stabilizuotų Dariaus būklę.

Tačiau ligonio jėgos seko dėl stipraus plaučių pažeidimo. Vienintelė išeitis išgelbėti Darių – duoti laiko atsigauti plaučiams, o tai galėjo suteikti tik EKMO sistema, kurios uostamiesčio medikai neturėjo.

Dėl šios priežasties gydytojas Robertas Samalavičius su medikų komanda atvyko iš sostinės į Klaipėdą, čia Dariui prijungė EKMO sistemą ir tik tada jį atvežė į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas.

Iki šiol nėra aiški tikroji Dariaus ligos priežastis. Medikai paaiškino jo žmonai, kad dažnai klaidingai suprantama, kas yra sepsis. Neretai manoma, kad tai kraujo užkrėtimas.

Iš tikrųjų sepsis – tai infekcijos sukeltas organizmo sisteminis uždegiminis atsakas.

Kai organizmo imuninė sistema būna nusilpusi dėl įvairių priežasčių, ji nesugeba susidoroti su infekcija. Neretai pats ligonio organizmas pradeda pulti net sveikus, dar nepažeistus organus.

Manoma, kad dėl šios priežasties Dariui sustreikavo plaučiai, širdis, nustojo veikti kepenys, inkstai.

EKMO sistema Dariui buvo prijungta tris savaites, per tą laiką atsigavo plaučiai.

Jam taip pat buvo skiriamas intensyvus gydymas, padedantis kovoti su sepsiu.

Praleidęs 45 paras reanimacijoje, jis buvo perkeltas į Intensyviosios pulmonologijos skyrių, kurio vedėjas – medicinos mokslų daktaras docentas Rolandas Zablockis.

„Man buvo pragariški metai, neatsimenu nei vasaros, nei rudens, gyvenau viltimi, kad Darius pasveiks“, – prisipažino V.Jurgelaitienė. Tuo metu sūnui Jokūbui buvo vos 8 mėnesiai.

Vilma stengėsi susiimti, kad Darius nematytų jos ašarų. Ji siekė įteigti savo vyrui, kad turi pasveikti ir užauginti sūnų. Reanimacijos skyriuje prie jo lovos Vilma priklijavo sūnaus Jokūbo nuotraukų.

Vilma patikėjo, kad liga atsitraukia nuo Dariaus, tik tada, kai jis pradėjo pats kvėpuoti ir kalbėti, o laboratoriniai tyrimai rodė, jog uždegimo rodikliai pasiekė normą.

Sirgdamas Darius neteko apie 30 kilogramų svorio. Jis turėjo apsišarvuoti kantrybe, kol vėl tapo savarankiškas. Perkeltas į Reabilitacijos skyrių vyras iš pradžių sugebėdavo pastovėti vos kelias sekundes.

Praėjus mėnesiui po stacionarios ir beveik tiek pat trukusios ambulatorinės reabilitacijos Darius taip sutvirtėjo, kad sugebėjo eiti pats, be jokios pagalbos.

Pastaruoju metu vyras jaučiasi neblogai.

„Mano mylimas vyras gyvas, dėkoju visiems jį gydžiusiems ir prižiūrėjusiems specialistams. Darius gali matyti, kaip auga mūsų sūnus Jokūbas, o sūnus džiaugiasi turėdamas tėtį“, – atsiduso Dariaus žmona Vilma.

Pernai gruodį inžinierius D.Jurgelaitis grįžo į darbą. Jis užsiima degalinių priežiūra. Po truputį grįžta fizinės jėgos, todėl vyras sako, kad darbas jam irgi padeda sveikti.

Ligonio kraujas prisotinamas deguonies

Prijungdami trumpalaikę kraujotakos palaikymo sistemą EKMO (ekstrakorporinė membarinė oksigenacija) Santariškių klinikų medikai per pusmetį jau išgelbėjo gyvybę 6 pacientams.

Tai vienintelė išeitis, kai pažeisti plaučiai, net ir dirbtinai ventiliuojami, negali prisotinti kraujo deguonies.

Ši sistema naudojama, kai paciento būklė kritinė, pavyzdžiui, po atliktos širdies operacijos arba dėl labai sunkaus plaučių pažeidimo.

Prijungus sistemą, veninis paciento kraujas prisotinamas deguonies ir pašalinamas anglies dioksidas, ir toks kraujas grįžta į paciento kraujo apytaką.

Pasaulyje šis metodas taikomas nuo 1972-ųjų.

Sepsis nėra buitinis kraujo užkrėtimas

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas Rolandas Zablockis paaiškino, kodėl sugedęs dantis gali būti sunkios ligos priežastimi. 

„Dažnai žmonės stebisi, koks gali būti ryšys tarp danties ir plaučių veiklos sutrikimo.

Svarbu suprasti, kad neišgydytas dantis – infekcijos šaltinis, dėl šios priežasties kyla sepsis, o vėliau pabrinksta plaučiai.

Prasidėjus kraujo užkrėtimui padidėja visų kraujagyslių laidumas, taip pat plaučių. Tada skystoji kraujo dalis patenka į plaučius, jie paburksta. Dėl šios priežasties nebegali vykti dujų apykaita, sutrinka plaučių veikla.

Sepsis nėra buitinis kraujo užkrėtimas, nes jis paleidžia įvairius mechanizmus, dėl kurių nukenčia ne vienas organas.“