Mokslo ir technologijų pasaulis

Upės – vienos iš labiausiai nenuspėjamų gamtos jėgų. Jos atneša gyvybę ir suteikia būdą keliauti žmonėms, įsikūrusiems upių pakrantėse. Tačiau tuo pačiu metu upės, davusios gyvybę ir turtus, gali juos akimirksniu atimti.

Visai nesvarbu, ar taip nutiks dėl didžiulių potvynių, griovų ar laukinių, neprijaukinamų gyvūnų, niekada negali būti tikras dėl savo saugumo šiuose vandens telkiniuose.

Tiesa, kai kuriose iš jų būtina išlikti dar atsargesniam. Kokios tai upės?

Jangdzė

Jangdzės upė – pati ilgiausia upė visoje Azijoje. Ji driekiasi beveik 6440 kilometrų per visą Kiniją ir suteikia pragyvenimo šaltinį tūkstančiams aplink ją gyvenančių žmonių.

Upėje knibždėte knibžda laukinės gamtos – nuo Kinijos aligatorių, jūrų kiaulių iki irklanosių eršketų. Taip pat ši upė – vienas didžiausių hidroenergijos tiekėjų. Tačiau ne viskas šioje upėje yra taip, kaip atrodo.

Pastaraisiais metais dėl pražūtingos žmonių įtakos ir nesibaigiančios industrializacijos upė buvo užteršta įvairiais cheminiais teršalais, srutomis, o jos krantai ėmė pavojingai dumblėti.

Parana

Parana – milžiniškas vandens telkinys, besidriekiantis beveik 4900 kilometrų per visą Pietų Ameriką. Tai vienintelė upė Pietų Amerikos regione, savo ilgiu lenkianti net Amazonę.

Kodėl ši upė laikoma viena pavojingiausių visame pasaulyje? Jos pietinė pusė garsėja itin audringu charakteriu – ypač stipria srove ir nekontroliuojamais potvyniais. Vos tik upė patvinsta, jos rūstybė neaplenkia nei vieno.

Potvynis ima griauti upės krantus, neša su savimi visus jo kelyje pasitaikančius pastatus ir atskiria nuo namų didžiules žmonių populiacijas. Aišku tik viena, su šia upe verčiau nejuokauti.

Kongas

Afrikoje išsiliejęs Kongas – giliausia pasaulio upė. Ši galinga upė apipinta mistinėmis istorijomis ir šiurpą keliančiomis afrikietiškomis legendomis.

Pačią upę lenkų ir britų kilmės romanistas Džozefas Konradas kadaise pavadino „Tamsos širdimi“ (ang. „Heart of Darkness“). Tuo metu buvo kalbama apie upės pakrantėse gyvenančias pavojingas pigmėjų gentis, negailestingas epidemijas ir kraugerius kanibalus.

„Tamsos širdimi“ įspūdingo Kongo upės pavadinimai nesibaigia. Šioje upėje taip pat yra maždaug 120 km ilgio kanjonas, vadinamas „Pragaro vartais“ (ang. „Gates of Hell“). Šio kanjono nesugeba įveikti net ir labiausiai patyrę plaukikai.

Amazonė

Amazonė laikoma viena didžiausių upių visame pasaulyje. Tai – antroji pagal ilgį upė visoje planetoje (ją lenkia tik Nilas) ir, be jokios abejonės, pati didžiausia, jei upės dydį skaičiuotume pagal tai, kokį kiekį vandens ji perneša.

Viskas Amazonės upėje skaičiuojama gigantiškais skaičiais – šioje upėje plaukiojantys šamai gali pasiekti įspūdingą 90 kg svorį, o ką jau kalbėti apie upės vandenyse plaukiojančias anakondas – didžiausias gyvates, kurias tik yra mačiusi žmogaus akis.

Amazonėje namus randa ir bukasnukiai rykliai – viena pavojingiausių, agresyviausių ir mažiausiai nuspėjamų ryklių rūšių. Visa tai įvertinant peršasi išvada, kad Amazonė tikrai nėra ta vieta, kurią galima laisva ranka rinktis popiečio pasiplaukiojimui. Ši upė knibždėte knibžda šiurpių vandens padarų, kurie be jokio gailesčio galėtų net ir stambiausią plaukiką praryti gyvą.

Orinokas

Orinoko upė – viena pagrindinių Pietų Amerikos upių. Ji teka per Kolumbiją ir Venesuelą, o jos pakrantėse keroja tankūs atogrąžų miškai.

Ši upė turi beveik 200 intakų ir keletą ypač pavojingų krioklių, dėl kurių saugiai plaukti Orinoko upe tampa beveik neįmanoma. Kita grėsmė, gyvenantiems šalia šios upės – kiekvienais metais ištinkantys gausūs potvyniai, nusinešantys daugybės žmonių buveines.

Mekongas

Mekongo upė – septinta pagal ilgį upė Azijoje. Ji vingiuoja per Kiniją, Burmą, Laosą, Kambodžą ir Vietnamą. Ši upė garsėja nepaprastais gyvūnijos turtais. Mekongo vandenis ypač pamėgę tokios retos rūšys kaip minkštaodžiai vėžliai, briaunagalviai krokodilai ir didieji upiniai delfinai.

Mekongas kai kuriems žmonėms yra pagrindinis prekybos susisiekimo kelias, tačiau net keliose upės vietose galima aptikti pavojingų srovių ir sūkurių, dėl kurių orientuotis Mekonge ypač sudėtinga.

Vos prieš keletą metų, 2008-aisiais, Mekongą ištiko didžiausias per visą šimtmetį potvynis. Vanduo upėje pakilo net 12 metrų ir prarijo daugybę namų. Šis potvynis, manoma, padarė beveik 60 mln. eurų žalą.

Jenisejus

Jenisejus driekiasi per Mongoliją ir Kiniją ir yra viena didžiausių upių, įtekančių į Arkties vandenyną. Nors iš pažiūros ši upė atrodo rami ir taiki, pavojinga ją daro didelis užterštumas ir radiacijos kiekis.

Vandens tyrinėtojų atliktais duomenimis, šią upę metų metais teršė fabrikas, tiekiantis plutonį bombų gamybai. Medicininės studijos parodė, kad žmonės, gyvenantys šios upės pakrantėse turi didesnę riziką susirgti leukemija, o moterys žymiai dažniau suserga krūties vėžiu, taip pat šių žmonių populiacijose didesnė genetinių pakitimų galimybė.

Jenisejaus upę galima laikyti dar vienu įrodymu, kad žmonės – patys didžiausi savo priešai.

Misisipė

Misisipė – didžiausia upė visoje Šiaurės Amerikoje. Ji apima net keletą Amerikos valstijų – Minesotą, Viskonsiną, Ajovą, Arkanzasą ir Luizijaną.

Nors ši upė gali būti laikoma pavojinga dėl joje gyvenančių padarų – bukanosių ryklių ir itin didelių upinių lydekų, tikrasis pavojus glūdi visai kitur. Misisipė pasižymi labiausiai nenuspėjama gamta.

Vietomis jos gylis gali būti ne didesnis nei vaikiško baseino, tačiau vos už poros metrų upė gali staigiai nerti žemyn. Misisipė garsėja ir itin klastingomis vandens srovėmis bei sūkuriais, beregint įtraukiančiais net ir labiausiai patyrusius upeivius.