Mokslo ir technologijų pasaulis

Giliai Arktyje, Špicbergeno saloje, priklausančioje Norvegijai, žmonija kaupia atsargas pasaulio pabaigai. Šis aruodas praverstų masinės nelaimės atveju, tarkime pasikeitus klimatui arba prasidėjus branduoliniam karui – kitaip tariant, prireikus atgaivinti biologinę įvairovę.

Pasaulinė sėklų saugykla, kitaip vadinama pasaulio pabaigos saugykla, šiuo atveju turėtų padėti. Tai – pasaulinis sėklų aruodas, kuris turėtų praversti tada, kai žmonija nebeteks maisto šaltinio ar jai reikės atkurti maistui naudojamus bei kitus augalus.

Čia mokslininkai laiko sėklų iš viso pasaulio rinkinius, kurios galėtų būti panaudojamos globalios pasaulinės katastrofos metu. Kaip rašo „Euronews.com“, prie šio aruodo yra prisidėjusios daugiau nei 60 organizacijų iš beveik viso pasaulio šalių.

Saugykloje drėgmės kiekis itin mažas, joje yra itin šalta, taigi net ir nutrūkus energijos tiekimui, šios sėklos būtų saugios ir išliktų gyvybingos apie 200 metų.

Brazilija, Meksika, Indija, Zimbabvė, Azerbaidžanas yra tik kelios pasaulio šalys iš daugelio, kurios į šį aruodą atsiuntė savo šalių augalų sėklų. Visos šalys yra labai laukiamos, netgi Šiaurės Korėjai aruode palikta vieta.

Remiantis interaktyviu projekto svetainėje pateikiamu žemėlapiu, atsargų pasaulio pabaigai Lietuva nekaupia. Aruodas yra įsteigtas 130 metrų po žeme, giliai kalne, jame jau prikaupta maždaug 865 tūkst. sėklų pavyzdžių – iš jų, teigiama, išaugtų 4 tūkst. skirtingų augalų.

Visai neseniai iš aruodo buvo išimti pirmieji sėklų pavyzdžiai. Sirijos mokslininkai pasiėmė sėklas iš saugyklos, siekdami atkurti savo sėklų banką, kuris buvo sunaikintas karo. Tikimasi, kad netrukus šios šalies pavyzdiniai augalai vėl sugrįš į kalne įrengtą saugyklą.

Visos sėklos paslėptos po penkiomis spynomis, tačiau kaip tvirtino sėklų saugotojai, dar nė karto į jį nebandyta įsilaužti – bent jau to nerodė saugumo sistemos. Be visų žmonių sukurtų saugumą garantuojančių priemonių čia veikia ir dar viena – gamtinė. Tai – lokiai, kurių saloje yra itin daug.

Šį projektą finansuoja Norvegija, jį kuruoja organizacija „Crop Trust“. Rezervuaras kalne įkurtas 2008 m.