Mokslo ir technologijų pasaulis

Fransas Kerveris dirbdavo po mažiausiai 12 valandų per parą. Tokiu režimu vyras dirbo iki to laiko, kol pradėjo gauti pajamų. Maždaug 9 metus. 53-ejų jau sulaukęs Groningene, Olandijoje, gyvenantis vyras keldavosi septintą valandą ryto ir eidavo miegoti po vidurnakčio. Jo žmona ir vaikai Franso nematydavo. Tačiau, kai vyras pradėjo uždirbti pinigus, situacija pasikeitė. F. Kerveris pradėjo gauti pastovias pajamas ir sumažino darbo krūvį.

Netaikomos jokios sąlygos?

1960 metais įvesta Universali bazinių pajamų sistema (UBI), pagal kurią žmonės gauna reguliarų bazinių pajamų kiekį. Bazinėmis išlaidomis yra laikomos maisto, pastogės, drabužių išlaidos. Besąlyginėmis bazinėmis pajamomis vadinamos išmokos, kurias gyventojai gauna nuolat, nepriklausomai nuo jokių sąlygų.

Praėjusių metų sausio mėnesį ketvirto pagal dydį Nyderlandų miesto Utrechto savivaldybė ir čia veikiantis universitetas sukūrė kelis skirtingus socialinių išmokų režimus ir juos išbando. Pagrindinis besąlyginių bazinių pajamų kritikų argumentas – tokias lėšas gaunantys asmenys neskatinami dirbti, o tai kenkia ekonomikai. Mokslininkai bandys patvirtinti arba paneigti šį teiginį.

Pati projekto iniciatorė N. Horst nusiteikusi optimistiškai: jeigu žmonėms nebereikės rūpintis, kaip patenkinti pagrindinius savo poreikius, jie bus laimingesni ir labiau norės dirbti. Žmonės gali dirbti gydytojais, santechnikais, nesvarbu, tačiau su UBI programa kiekvieną mėnesį gaus pastovią pašalpos dalį ir jausis saugesni.

Gyvena nežinioje

Tiesa, F. Kerveris dirba. Kaip jis pats teigia, nesinaudoja veltui suteikiamomis paslaugomis. Tarp jo didžiausių projektų: Sodo Miestas, komunalinių Žemės ūkis projektas.

F. Kerveris sako, kad visa tai užima didžiąją dalį jo laiko. Kaip pasakoja vyras, be savo nuolatinių gaunamų pajamų jis pagal MIES sistemą per mėnesį gauna 1100 dolerių pajamų.

„Aš nusipirkau laiką“, - sakė vyras. Anot olando, tai pirmasis jo pirkinys. F. Kerveris sakė, kad šiuo metu nebedirba 12 valandų, o per savaitę dirba apie 50 valandų, todėl gali daug laiko skirti šeimai ir savo mažajai dukrytei.

Tiesa, ne visiems patinka, kai Kerveris turi daugiau laisvo laiko. „Mano sūnus mano, kad už papildomas pajamas turėčiau dirbti daugiau, bet aš taip nemanau. Jeigu tu gamini uogienes, ir per vieną valandą automatiškai turi pagaminti 100 stiklainių, tau nebėra laiko, kada džiaugtis ta uogiene“, - sakė vyras.

Šia eksperimentine sistema jau susidomėjo ir kitos šalys: Šveicarija, Suomija, Naujoji Zelandija, Kanada. Greičiausiai tokia pastovių pajamų sistema susidomės ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tiesa, F. Kerveris gyvena nežinioje. Tiksliai nėra aišku, kiek dar laiko tęsis tokia sistema.

Pinigus dalijo ir kitos šalys

Panašus eksperimentas buvo atliktas ir Kanadoje bei Suomijoje. Suomijoje siūlomos nacionalinės bazinės pajamos kiekvienam piliečiui turi supaprastinti socialinės apsaugos sistemą ir paskatinti daugiau bedarbių imtis laikinų darbų.

Suomijos valdžia svarsto planą kiekvienam piliečiui suteikti 800 eurų per mėnesį neapmokestinamas bazines pajamas, kurios bus mokamos visiems suaugusiems žmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jie gauna kokių nors kitų pajamų. Šios nacionalinės bazinės pajamos pakeis visas kitas socialines išmokas.

Nepaisant niūrios ekonominės padėties, Suomija savo piliečiams išmoka daugybę pašalpų, kaip ir daugelis kitų tradiciškai socialdemokratiškų šalių. Didžiuliais mokesčiais finansuojama sveikatos apsauga ir nemokamas aukštasis mokslas.