Mokslo ir technologijų pasaulis

JAV ir Australijos geofizikai priėjo prie išvados, kad prieš 2,7 mlrd. metų Žemės atmosfera buvo daug plonesnė, nei yra dabar. O slėgis apatiniuose jos sluoksniuose buvo du kartus mažesnis.

Per šį laikotarpį Žemę supantis atmosferos apvalkalas gerokai padidėjo, rašo žurnalas „Nature Geoscience“.

Geofizikai bandymų metu siekė nustatyti, kokiam atmosferos slėgiui veikiant senuosiuose lavos sluoksniuose susiformavo oro burbuliukai. Šiuose eksperimentuose mokslininkai naudojo bazalto pavyzdžius, rastus senovinėje platformoje – Pilbaros (vakarų Australija) kratone (žemės plutos sluoksnyje). Jie susiformavo vulkaninės veiklos metu prieš 2,7 mlrd. metų.

Mokslininkai matavo dujų burbuliukų, susiformavusių skirtinguose lavos sluoksniuose, dydį. Ir nustatė, kad jų skersmuo nulemtas atmosferos slėgio, vyravusio viršutiniuose lavos sluoksniuose.

Kaip atrodė Žemės atmosfera prieš 2,7 mlrd. metų

Šie duomenys leido sumodeliuoti apytikslio atmosferos slėgio situaciją, vyravusią prieš 2,7 mlrd. metų. Tuomet Saulės energijos srautas, kurį gaudavo Žemė, buvo maždaug 20 proc. mažesnis, o planetoje karaliavo vienaląsčiai organizmai.

Tais laikais atmosferoje buvo mažiau deguonies ir azoto. Užtat buvo gausu anglies dvideginio ir metano. Šis junginys ir leido išlaikyti šiltnamio efektą.

Anksčiau mokslininkai galvojo, kad prieš 2,7 mlrd. metų slėgis atmosferoje turėjo būti didesnis nei dabar maždaug 1,6–2,4 karto. Tačiau naujasis tyrimas šią versiją paneigia.

Tuo pat metu mokslininkai teigia, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti prieš 3,8 mlrd. metų – praėjus 700 mln. metų nuo planetos susiformavimo.