Mokslo ir technologijų pasaulis

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) rimtai pasiryžo pasaulį dar kartą pritrenkti savo grandioziniu sumanymu – jie statys milžinišką dirbtinį kalną, kurio paskirtis bus pakeisti šalies orus.

Yra žinoma, kad ši dykumų šalis žodžiais be pagrindo nesisvaido – ką sugalvoja, tą ir įgyvendina. Prisiminkime garsiąsias dirbtines salas ir aukščiausią dangoraižį pasaulyje Burdž Chalifa. Juos projektuojant pasaulis tik vaipėsi ir rimtai į JAE planus nežiūrėjo, kol... neišvydo rezultato.

Šiuo metu šalies valdžia turi kitą grandiozinį sumanymą – nugalėti karščio stichiją, kuri dėl klimato kaitos ateityje smogs dar stipriau. Tam, jie ketina statyti milžinišką dirbtinį kalną, kuris pajėgs daryti įtaką regioniniams orams. Pagrindinis projekto tikslas bus padidinti kritulių kiekį šalyje.

Vėjas yra natūralus vandens prisotinto oro masių transportuotojas. Kai jis susiduria su kalnu – automatiškai pakyla ir atvėsina orą. Šaltesnė oro masė nėra pajėgi toliau gabenti tokio pat kiekio vandens, todėl prasideda lietus. Taip JAE tikisi, kad kalnas jiems taps nauju kritulių šaltiniu.

Ekspertai iš Universiteto Korporacijos atmosferos tyrimams (UCAR) JAV šiuo metu intensyviai kuria kompiuterinę simuliaciją, kuri padės nustatyti reikiamas kalno proporcijas.

Daugelį metų Pietų šalys bandė įvairiausius metodus, kurie padidintų kritulių kiekį. Pavyzdžiui, Kinija „sėja“ debesis. Tam ji naudoja cheminėmis medžiagomis užpildytas raketas. Šie chemikalai skatina ledo kristalų, kurie galiausiai suformuoja lietaus debesis, susidarymą. Šiuo būdu kasmet yra sukuriama 50 mlrd. tonų kritulių. Jie gyvybiškai svarbiu vandeniu aprūpina didžiulius pasėlių laukus.

UCAR yra dalyvavusi panašiuose orų modifikavimo darbuose Vajominge, tačiau šis Artimųjų Rytų projektas neabejotinai yra pats didžiausias. Išsamesnė informacija apie statybines medžiagas ir visą statybų eigą dar nėra atskleidžiama.

Kad įsivaizduotume darbų mastą, paimkime, pavyzdžiui, Kilimandžarą Tanzanijoje.

Žinoma, jo niekas nėra svėręs, tačiau žinant, kad jo aukštis –5,895 metrai, o bazinis skersmuo maždaug 40 kilometrų (šis neveikiantis ugnikalnis yra gana simetriškas, todėl gali būti traktuojamas kaip kūgis), tai jo tūris galėtų būti apie 2469 km³.

Galime tik įsivaizduoti, kokio kiekio uolienų prireiktų panašaus kalno sukūrimui.

„Logiška, jog projektui pasirodžius per brangiam, jis nebus tęsiamas, bet, žinant visas aplinkybes, ši idėja galės būti įgyvendinta kažkada ateityje, – teigia UCAR mokslininkas Roelof Bruintjes. – Ar kalnas bus statomas artimiausiu metu, sužinosime antrame etape, kai viską įvertins inžinerijos kompanijos“.