Mokslo ir technologijų pasaulis

2007 metais Prancūzijoje 40-metis vyras atėjo į kliniką dėl kojos skausmo. Kadangi jis dar vaikystėje turėjo problemų su smegenimis, gydytojai nusprendė nuskenuoti vyro galvą. Medikų nuostabai, skysčiais buvo užpildyta beveik visa jo kaukolė, liko tik plonas neuronų sluoksnis žievėje.

Vis dėlto, vyras gyveno turtingą, visiškai įprastą gyvenimą. Šiuo metu jis dirba valstybės tarnautoju ir buitimi dalinasi su žmona bei dviem vaikais, rašo iflscience.com.

Tai, kad vyras gali normaliai gyventi be gyvybiškai svarbių smegenų dalių, kelia daug klausimų apie mūsų sąmonę bei smegenų veikimą.

Pavyzdžiui, neurologai visada tvirtino, kad smegenų gumburas, kuris perduoda jutimo signalus į smegenų žievę, yra būtinas sąmonei. Taip buvo manoma po to, kai tyrimų rezultatai parodė, jog gumburo pažeidimai dažnai sukelia komą.

O viena mokslininkų komanda net sugebėjo „išjungti“ epilepsija sergančio paciento sąmonę, elektra stimuliuojant šią sritį.

Taigi faktas, kad vyras gali išlikti sąmoningas tik su smegenų žieve, sugriauna daugumą neurologų teorijų. Tačiau tai taip pat patvirtina tų kelių medikų nuomonę, kurie teigia, jog smegenų anatomija nedaro didelės įtakos mūsų sąmonei. Ji priklauso nuo to, kaip neuronai kontaktuoja tarpusavyje.

Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad neuronai retai siunčia signalus tarpusavyje tiesiausiu keliu – vietoje to, jie randa kiekvieną galimą ryšį bei kanalą, sukurdami sudėtingesnius impulsus.

Tai suteikia pagrindo Axelio Cleeremanso iškeltai „Radikalaus plastiškumo teorijai“, kurioje teigiama, jog sąmonė atsiranda, kaip smegenų „mokymosi“ ir siekio tapti savarankiškomis rezultatas.

Be abejo, dar yra daugybė neatsakytų klausimų ir niekas tiksliai nežino, kaip vyrui be didžiosios dalies smegenų pavyksta gyventi visiškai normalų gyvenimą, tačiau šis įvykis paskatins mokslininkus atlikti daugiau tyrimų ir nuodugniau pažvelgti į mūsų sąmonę.