Mokslo ir technologijų pasaulis

Pasak mokslininkų, moters genetika nulemia, kokie protingi bus vaikai, o tėvas tam neturi įtakos.

Moterys, labiau tikėtina, perduos intelekto genus savo vaikams, nes šie yra X chromosomoje - moterys jų turi dvi, o vyrai tik po vieną.

Mokslininkai taip pat mano, kad intelekto genai, paveldėti iš tėvo, gali būti automatiškai neaktyvūs.

Genų kategorija, geriau žinoma kaip „sąlygojami genai“ (angl. „conditioned genes“), manoma, veikia tik tada, kai ateina iš motinos, o kai kuriais atvejais ir iš tėvo. Manoma, kad intelektas priklauso tiems sąlygojamiems genams, kuriuos vaikas turi paveldėti iš motinos.

Laboratorijoje atliktų tyrimų metu, naudojant genetiškai modifikuotas peles, buvo išsiaiškinta, kad toms pelėms, kurios turi papildomą dozę motinos genų, išaugo didesnės galvos ir smegenys, tačiau kūnai mažyčiai. Pelių, turėjusių papildomą dozę tėvo genų, smegenys mažesnės, o kūnai – didesni.

Mokslininkai nustatė ląsteles, kuriose buvo tik motinos arba tik tėvo genai. Minėtos ląstelės buvo pelės smegenyse, tam tikrose jų dalyse, kurios kontroliuoja skirtingas pažintines funkcijas, pradedant valgymo įpročiais ir baigiant atmintimi.

Buvo nustatyta, kad ląstelės su tėvo genais rinkosi smegenų limbinėje sistemoje, kurioje randamos tokios funkcijos kaip lytiniai santykiai, maistas ir agresija. Tačiau mokslininkai nerado jokių ląstelių su tėvo genais toje smegenų dalyje, kurioje yra pačios pažangiausios funkcijos, tokios kaip protavimas, mąstymas, kalba ir planavimas.

Nerimaudami, jog žmonės gali būti ne tokie kaip pelės, Glazgo miesto mokslininkai atliko tyrimą ir su žmonėmis –  nuo 1994-ųjų kasmet apklausė 12,686 jaunų žmonių, 14-22 metų amžiaus. Tyrėjai išsiaiškino, kad išvados, gautos ištyrus peles, pasitvirtino ir realybėje su žmonėmis. Nepaisant kai kurių faktorių, tokių kaip tyrimo dalyvių išsilavinimo, rasės ar socialinio statuso, mokslininkų komanda nustatė, kad vaikai protinius gabumus paveldi iš savo motinos.

Vis dėl to, tyrimas aiškiai nurodo, kad genetika nėra vienintelis veiksnys, nulemiantis intelektą – manoma, kad tik 40-60 proc. protinių gebėjimų yra paveldimi, visa kita priklauso nuo aplinkos.

Kalbant apie intelektą, paaiškėjo, kad motinos atlieka ypatingai svarbų vaidmenį ir ne genetiškai jos daliai – kai kurie tyrimai teigia, kad patikimas ryšys tarp motinos ir vaiko yra artimai susijęs su intelektu.

Stiprus ryšys su motina, manoma, suteikia vaikui saugumo pojūtį, kuris leidžia jam tyrinėti pasaulį, ir pasitikėjimą spręsti problemas. Be to, atsidavusios, dėmesingos motinos yra linkusios padėti vaikams spręsti problemas, vėliau padedant pasiekti jų užsibrėžtus tikslus.

Žinoma, nėra jokios priežasties, kodėl tėvai negali atlikti svarbaus vaidmens vaiko auklėjime, kaip kad motinos. Mokslininkai išsiaiškino, kad visas rinkinys genų, nulemiančių bruožus, tokius kaip intuicija ir emocijos, gali būti paveldėtas iš tėvo ir būti svarbiausias atveriant protinių gebėjimų potencialą.