Mokslo ir technologijų pasaulis

Saulės sistemoje visiškai taisyklingai sferiškų objektų nerasime – planetos ir Saulė yra daugmaž apvalios, bet dėl sukimosi truputį susiplojusios ties ašigaliais.

Stipri Saulės gravitacija išlaiko ją beveik tiksliai sferišką, bet vis tiek ašigalinis spindulys yra maždaug 6 km mažesnis, nei pusiaujinis.

O dabar atrasta žvaigždė KIC 11145123, kuri yra apvaliausias žinomas objektas: nors jos spindulys saulės spindulį viršija 2,24 karto, skirtumas tarp pusiaujo ir ašigalių spindulių yra tik 3 km.

Žvaigždė ir sukasi lėčiau, nei Saulė – aplink savo ašį apsisuka per 100 dienų, kai Saulė – per 24 su trupučiu. Bet visgi toks spindulių skirtumas yra mažesnis, nei turėtų būti dėl sukimosi greičio. Tai reiškia, kad žvaigždė turi magnetinį lauką, kuris palaiko jos formą apvalesnę, nei be jo.

Bet svarbiau už žvaigždės formą yra pats faktas, kad ją pavyko išmatuoti; anksčiau buvo matuojamos tik kelių artimų ir sparčiai besisukančių žvaigždžių formos, naudojant interferometrinius matavimus. Šiam matavimui buvo panaudota astroseismologija – žvaigždės drebėjimų matavimas.

Dėl branduolyje vykstančių procesų visos žvaigždės nuolatos virpa, o tuos virpesius galima išmatuoti kaip kintantį žvaigždės šviesį. Skirtingos bangos šviesį keičia nevienodai, taip pat kitimas priklauso ir nuo žvaigždės formos, kurią ir pavyko išmatuoti.

Taigi šis tyrimas atveria kelią daugybės kitų žvaigždžių formų tiksliam matavimui, o tai pagerins mūsų žinias apie žvaigždžių struktūrą ir jose vykstančius procesus.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.