Mokslo ir technologijų pasaulis

Planetų tinkamumas gyvybei yra vienas iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių klausimų, susijusių su egzoplanetomis. Gyvybinė zona apibrėžiama kaip regionas aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Bet planetos paviršiaus temperatūra, taigi ir zonos ribos, priklauso ne tik nuo atstumo iki žvaigždės, bet ir nuo atmosferos sudėties.

Įprastai skaičiuojant atmosferos poveikį, kalbama apie anglies dvideginio ir vandens garų keliamą šiltnamio efektą panašiai kaip Žemėje.

Bet dabar pirmą kartą apskaičiuota planetų atmosferų struktūra, įtraukiant galimą vandenilio molekulių, išmetamų ugnikalnių išsiveržimų metu, poveikį.

Pasirodo, jei vulkanizmas planetoje stiprus ir vandenilio išmetama gerokai daugiau, nei jo pabėga į kosmosą, gyvybinės zonos tolimoji riba gali nutolti 30-60% toliau nuo žvaigždės.

Vidinė riba beveik nepakinta, nes karštose planetose vandens garai sugeria tokią pačią spinduliuotę, kaip ir vandenilis, taigi abiejų šių dujų suminis šiltnamio efektas mažai skiriasi nuo vien vandens garų.

Be to, vandenilio šildomų planetų atmosferos turėtų būti labiau išplitusios, taigi jas būtų lengviau pastebėti egzoplanetų sistemose.

Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal Letters.