Mokslo ir technologijų pasaulis

Prieš keletą metų Londono universiteto mokslininkai aptiko, jog sergantieji šizofrenija daug sunkiau pasiduoda apgaunami kai kurių optinių iliuzijų. Tyrimai buvo plėtojami ir mokslininkai aptiko įdomų dalyką, kurį galite išbandyti ir patys.

Buvo sukurtas testas, ir pastebėta, kad sergantieji šizofrenija permato jį tarsi kiaurai.

Paradoksas, nes daugelis mano, jog sergantys šizofrenija pasaulį įsivaizduoja visai kitaip – mato jį iškreiptą, paveiktą haliucinacijų, tačiau kaip dabar aiškėja, kartais sergantys mato jį net tikslesnį už absoliučią daugumą sveikųjų.

Testas: kaip jis buvo atliekamas

Kuris iš mažesniųjų apskritimų savo kontrasto lygiu geriausiai atitinka didžiojo apskritimo centrinę dalį? Būtent tokio klausimo buvo paklausti savanoriai: kontrolinę grupę sudarantys sveiki asmenys ir tiriamieji - sergantys šizofrenija, prieš tai jiems parodžius paveikslėlius, kuriuos matote šiame tekste.

Iš pirmo žvilgnio visi mažesnieji apskritimai vienodo kontrastingumo, tačiau iš tiesų, visi jie skiriasi. Sergantys šizofrenija netrukus tai įvertino bei išsprendė užduotį greitai ir gan lengvai, kai tuo tarpu sveikųjų rezultatai buvo gerokai prastesni.

Kaip dabar hipotetizuojama – sergančiųjų smegenys neatsižvelgia į ryškią didžiojo apskritimo dalį. Dėl kol kas tiksliai nežinomos priežasties jiems pavyksta jos tarsi visiškai nematyti, o esant tokiai situacijai testą išspręsti yra ganėtinai nesunku.

12 iš 15 sergančiųjų spėjimai buvo tikslesni nei patys tiksliausi kontrolinės grupės tiriamųjų spėjimai.

Žinoma, tai viso labo tik pradžia, tačiau tikimasi, kad ištobulinus šį testą, ateityje jį bus galima paversti diagnostikos priemone. Šiuo metu šizofrenijos diagnozė yra nustatoma gana subjektyviai, o šis metodas leistų į tyrimą įnešti daugiau objektyvumo.

Jei atlikote testą ir norite sužinoti atsakymą – jį rasite kitame puslapyje.

Sveiko žmogaus akys didžiojo apskritimo centrinį diską, dėl išorinės kontrastingos jo dalies, mato šiek tiek pilkesnį nei jis iš tikrųjų yra, todėl sveikas žmogus atlikdamas šį testą paprastai klysta.

Projektą koordinavęs mokslininkas Dr. Steven Dakin mano, kad sergančiųjų sėkmė galėtų būti paaiškinama tuo, jog sergančiųjų šizofrenija smegenyse sutrinka procesai atsakingi už kontekstinės informacijos suvokimą.

Sveikųjų smegenyse šie procesai gavus daug išorinės informacijos, yra slopinami, siekiant apsaugoti smegenis nuo per didelio krūvio. Mokslininkas spėja, kad sergančiųjų šizofrenija minėtas slopinimo procesas sutrinka.