Kur Lietuvoje naudojami mobilaus ryšio blokatoriai ir kas grėstų, jei tokią įrangą nusipirktumėte
|
Blokuoti potencialios aukos mobiliojo telefono ryšį, kad žmogus negalėtų prisiskambinti pagalbos telefonu, traukia nusikaltėlių dėmesį. Tai, kad tokie prietaisai egzistuoja ir yra naudojami Lietuvoje – tiesa, tačiau tik Kalėjimų departamento. Tad kaip atpažinti, kad ryšį aplink jus gali blokuoti? Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) radijo ryšio departamento direktorius Augutis Čėsna komentavo, kad šiuo metu radijo ryšio slopinimo įrenginius teisėtai naudoti gali tik Kalėjimų departamentas. Ši institucija radijo ryšio slopinimo įrenginius naudoja laisvės atėmimo vietose. Kitoks šių blokatorių naudojimas: tiek prekyba, tiek naudojimas ryšiui blokuoti, yra neteisėti ir draudžiami. „Pažymime, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai neatitinka ir iš esmės negali tenkinti elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų, taikomų visiems elektroniniams gaminiams, numatytiems teikti į rinką Europos Sąjungoje. Todėl tokie įrenginiai negali būti teisėtai teikiami į bendrąją rinką, orientuojantis į masinį vartotoją, kaip galutinį tokių įrenginių naudotoją“, - dėstė A. Čėsna. Už radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimą ir tiekimą rinkai gresia 750 – 1 450 eurų bauda, pažeidimą padarius pakartotinai, nuo 1 450 iki 3 000 eurų bauda. Įrenginiai gali būti konfiskuojami. Žmonės, įtariantys, kad gali būti naudojami ryšio blokatoriai ar žinantys apie prekybą jais raginami pranešti RRT. Blokatorių veikimą fiksuoja: kaip atpažintiRRT kontroliuoja, kad ryšys nebūtų blokuojamas neteisėtomis priemonėmis. „RRT, vykdydama radijo stebėseną, turi galimybę užfiksuoti radijo ryšio slopinimo įrenginio naudojimą, tačiau reikia būti tokio įrenginio veikimo zonoje, kuri dažniausiai nėra didelė. Todėl pirmiausiai radijo ryšio slopinimo įrenginio naudojimo pasekmes turėtų patirti radijo ryšio naudotojai, kai vietovėje, kurioje įprastai yra geras radijo ryšys, staiga jis dingsta. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad radijo ryšio sutrikimai gali būti susiję nebūtinai su radijo ryšio slopinimo įrenginio naudojimu. Reiktų pažymėti, kad skundų dėl radijo ryšio sutrikimų, kuriuos galimai sukelia naudojami radijo ryšio slopinimo įrenginiai, RRT gauna itin retai“, - komentavo A. Čėsna. Mobiliojo ryšio operatoriai sako, kad taip pat pastebi galimą ryšio blokatorių veikimą ir apie tai praneša RRT. Tokių atvejų yra buvę, tačiau kiek – nedetalizuojama. „Ryšio blokatorių mes nenaudojame, bet esame fiksavę atvejų, kai jie buvo naudojami. Apie kiekvieną tokį atvejį pranešame RRT, nes ji gali išduoti leidimą šiems prietaisams naudoti“, - komentavo „Tele2” atstovas spaudai Andrius Baranauskas. Paklaustas, kaip bendrovė pastebi blokatorių veikimą, pašnekovas paaiškina išsamiau. „Mes blokatorių naudojimą matome arba iš klientų skundų, nes jeigu jį kas nors įsijungia, žmonės šalia lieka be ryšio. Tada mes žiūrime kokia problema: jeigu bazinė stotis veikia, viskas gerai, bet ryšio nėra, tai jau ženklas. Be to, atsiranda radijo bangų trukdžiai, girdimas triukšmas. Leidimus naudotis konkrečiais dažniais Lietuvoje turi mobiliojo ryšio tiekėjai, tad niekas kitas jais naudotis negali. Efektas panašus, kaip ta pačia banga grotų dvi radijo stotys“, - iliustravo A. Baranauskas. „Bitės“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė paaiškino, kad ne visuomet mobiliojo ryšio operatoriai gali fiksuoti ryšio blokatoriaus veikimą. „Viskas priklauso nuo to, kokia ryšio blokavimo sistema naudojama. Ryšio blokatorius galime užfiksuoti, jei artimiausiose bazinėse stotyse pastebime atsiradusius triukšmus radijo eteryje, dėl ko aplinkiniai gyventojai, esantys teritorijose netoli blokavimo zonų, gali patirti ryšio sutrikimų. Jokios kitos informacijos apie ryšio blokatorius mes neturime“, - komentavo ji. „Telia“ rizikos valdymo vadovas Vytautas Bučinskas pabrėžia, kad be atskiro leidimo naudoti radijo bangomis sklindančio ryšio - GSM, GPS, 3G, Wi-Fi - slopintuvus Lietuvoje yra draudžiama įstatymais. Jis sako, kad bendrovė nuolat tikrina, ar tokie prietaisai nėra naudojami ir netrukdo ryšio. „Ryšio slopinimo įranga gali reikšmingai pabloginti skambučių kokybę ir bazinės stoties rodiklius, tai nuolat stebime ir šaliname trikdžių priežastis. Tiesa, su kai kurių bazinių stočių rodikliais turime susitaikyti, nes jų aprėptyje yra įkalinimo įstaigos, kurios turi teisę naudoti ryšio slopinimo įrangą“, - paaiškino V. Bučinskas. Pasak jo, pasaulinėje praktikoje ryšio slopinimo priemonės legaliai yra naudojamos įvairiose situacijose, kur būtina užtikrinti maksimalų konfidencialumą ar tam tikrose teritorijose siekiant atitikti būtinus saugumo standartus. „Tačiau be abejonės, ši įranga nelegaliai būna panaudojama ir organizuojant nusikaltimus, siekiant sutrikdyti apsaugos ar sekimo sistemų veiklą. Šios situacijos dažnai yra vaizduojamos ir filmuose, kai nusikaltėliai taip įsiveržia į biurus, namus ar vagiant automobilius. Todėl noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų faktą: didesniam saugumui užtikrinti be mobiliojo ryšio rekomenduojame naudoti ir rezervinę, pavyzdžiui, fiksuoto ryšio prieigą“, - pridūrė jis. Mobiliojo ryšio tiekėjai tokiais prietaisais neprekiauja ir jų nenaudoja, o Ryšio slopinimo įrangą teisėtai saugumo tikslams naudojančios įstaigos ar institucijos tuo pasirūpina patys. RRT yra parengusi Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, siekiant patikslinti radijo ryšio slopinimo įrenginių (angl. jammers) naudojimo ir laikymo reikalavimus. Radijo ryšio slopinimo įrenginiai apibrėžiami kaip radijo siųstuvai, kurie yra skirti arba pritaikyti sukelti radijo trukdžius, tai yra sutrikdyti įrenginio, radijo ryšio ar sistemos, kitų elektroninių įrenginių veikimą radijo trikdžių poveikiu. Priėmus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, bus įtvirtinta, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai gali būti naudojami ir laikomi tik valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, valstybės sienos apsaugos funkcijas, taip pat laikomi, kai radijo ryšio slopinimo įrenginiai yra tiekiami šias funkcijas vykdančioms valstybės institucijoms. | ||||||||
| ||||||||