Mokslo ir technologijų pasaulis

Julicho mieste pastatyta ir iš Vokietijos kosmoso centro valdoma didžiausia iki šiol sukurta dirbtinė Saulė, susidedanti iš 149 didžiulių ksenono lempų, skirta toli gražu ne apšvietimui.

Didžiulis 14 metrų aukščio ir 16 metrų skersmens įrenginys, buvo sukurtas kaip instrumentas vandenilio gamybai. 149 lempų spindulys sukoncentruojamas į 20 cm² laukelį ir ten pasiekia 3 000 °C laipsnių temperatūrą. To pakanka suskaldyti vandens molekulei ir pagaminti tam tikrą kiekį vandenilio.

Testo, trukusio ne daugiau kaip 20 minučių metu, tai ir buvo padaryta, bei įrodyta, kad sumanymas iš tiesų veikia. Tačiau pats aparatas nepertraukiamai gali dirbti ir daug ilgiau: ištisas valandas ar net visą dieną.

Bendra įrenginio galia yra 350 kW ir jis sukuria nei daug nei mažai: apytikriai 10 000 kartų daugiau Saulės spinduliuotės, nei Žemę pasiekia natūraliai, o pats skleidžiamų spindulių spektras beveik identiškas tikrajai Saulei.

Stebina ir įrenginio apetitas: per keturias valandas sunaudoja tiek elektros energijos, kiek keturių asmenų šeima per metus, o išskiriamos šilumos kiekis toks didelis, kad pakaktų paversti pelenais bet kokį toje pačioje patalpoje esantį žmogų.

Vandenilis – ekologiškiausias iki šiol žinomas kuras

Vandenilis yra pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje, tačiau Žemėje ganėtinai retas. Mūsų planetoje šis elementas praktiškai nerandamas grynas, sutinkamas tik junginiuose su kitais elementais.

Vis dėlto, verta pasukti galvą, kaip šio elemento gauti dirbtiniais būdais, nes vandenilis tikriausiai yra pats ekologiškiausias iki šiol mums žinomas kuras. Sudegdamas vandenilis jungiasi su deguonimi ir virsta vandeniu, kitaip tariant – vienintelis degimo produktas yra vanduo. Kai tuo tarpu įprastinis kuras išskiria anglies dioksidą, anglies monoksidą, azoto oksidus ir kitas kenksmingas medžiagas.

Nepaisant didžiulių elektros sąnaudų ir mažo pagaminamo vandenilio kiekio, šis įrenginys pirmiausiai skirtas teoriniams skaičiavimams. Šiuo metu siekiama kuo labiau optimizuoti vykstančius procesus, sužinoti apie efektyviausius vandenilio gamybos technologinius režimus.

Pagrindinis ilgalaikis uždavinys – panaudoti visas šių eksperimentų metu gautas žinias kuriant saulės elementus, jos energiją galinčius tiesiogiai paversti į vandenilį.