Mokslo ir technologijų pasaulis

Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Išradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją.

Pasak KTU chemijos tyrėjų grupės vadovo Vytauto Getaučio, šie organiniai puslaidininkiai yra pigesni, bet savybėmis nenusileidžia žinomoms alternatyvoms.

Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto. Procesas truko apie keturis mėnesius, o komandoje dirbo daktaro laipsnius turintys mokslininkai Marytė Daškevičienė ir Tadas Malinauskas bei doktorantas Artiomas Magomedovas.

Pagrindiniai lietuvių partneriai buvo mokslininkai iš Šveicarijos, Lozanos federalinio politechnikos instituto (LFPI). Garsių profesorių Michaelio Grätzelio ir Mohammedo Khaja Nazeerudino vadovaujama komanda yra tarp pasaulio lyderių, kuriančių naujas fotovoltines technologijas.

„Mes sugalvojome, susintetinome ir charakterizavome naują medžiagą, o kolegos išbandė šiuos organinius puslaidininkius saulės baterijų elementuose ir taip prisidėjo prie kūrimo proceso“, – sakė V. Getautis.

Šis mokslinis tyrimas buvo finansuojamas ES 7-osios programos (projekto Nr. 604032, MESO). „Tiesiogiai finansinio palaikymo iš įmonių nebuvo, bet pravertė žinios, įgytos anksčiau bendradarbiaujant su didele chemijos kompanija „BASF SE“, – teigė KTU mokslininkas.

Paklaustas, kaip pavyko rasti pirkėjus, V. Getautis pasakojo: „T. Malinauskas šią naują organinių puslaidininkių klasę pristatė tarptautinėje konferencijoje Lozanoje. Iš karto išradimu susidomėjo „Tokyo Chemical Industry“. Jos atstovai jau po kelių dienų susisiekė dėl patento licencijos įsigijimo ir inicijavo derybas“.

Plačiau apie patento licenciją pasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė.

„Licencija – tai lyg nuoma su tam tikromis sąlygomis ir apimtimi, kai patentą eksploatuoja ne jo savininkas, o kitas komercializavimu suinteresuotas asmuo. Tai yra laikinas teisių į patentą perdavimas, paprastai mainais imant procentinį mokestį nuo patentuotos technologijos. Licencinės sutartys gali būti sudaromos tiek dėl paskelbtos paraiškos, tiek dėl išduoto patento. Jo licenciją įsigyti gali visi asmenys, kurių komercinei veiklai aktualūs patentuojami sprendimai“.

Pasak G. Žėkienės, tai yra didelė KTU sėkmės istorija, įrodanti, kad universitetas juda teisinga kryptimi technologijų perdavimo procese. „Per metus pasaulyje pateikiama apie 3 mln. patentų paraiškų. Jeigu iš tokios gausos japonų kompanija išsirenka būtent tavo išradimą licencijavimui, tokios žinios labai džiugina. Tai paskata ir mokslininkams, ir visai universiteto bendruomenei. Taipogi gaunamos licencijavimo pajamos“.

G. Žėkienė pridūrė, jog 2016 metais įvyko sėkmingos derybos dėl keturių KTU išradimų licencijavimo. Turime licencinių sutarčių ir dėl mūsų mokslininkų „know-how“ (specialiosios praktinės žinios – red. past.). Visa tai rodo, kad kuriame verslui reikalingas inovacijas, sėkmingai įgyvendinamas rinkoje“, – teigė NIVC projektų vadovė.