Mokslo ir technologijų pasaulis

Jei visuomenė koncentruotųsi ne tik į vykstančius pokyčius, bet labiau įsigilintų į juos lemiančius veiksnius, ji galėtų kur kas geriau prognozuoti ateitį ir jai tinkamai pasiruošti. Tokiu požiūriu vadovaujasi futurologas prof. Davidas Passigas, savo karjerą paskyręs bandymui praskleisti ateities šydą.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) organizuotoje konferencijoje jis įvardino svarbiausias tendencijas, formuosiančias žmonijos ateitį.

Prof. D. Passigas ‒ futurologas, Izraelio nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tarybos narys, bestseleriais tapusiu knygų „Ateities kodas“ ir „2048“ autorius.

Nors sugebėjimas numatyti ateitį daug kam atrodo kone antgamtinis reiškinys, profesorius įsitikinęs, kad tai padaryti galima ir vadovaujantis moksliniais metodais.

„Mokslinių metodų ateičiai tirti yra daugybė. Vienas svarbiausių ‒ veiksnių, galinčių nulemti pokyčius, analizė. Jei mes matome, kad kažkas mūsų gyvenime, visuomenėje keičiasi ‒ reiškia, pokytis jau vyksta. Bet kaip jį numatyti jam dar neprasidėjus? Reikia gerai pasižiūrėti į veiksnius, galinčius nulemti pokyčius“, ‒ dėsto mokslininkas.

Demografinis sprogimas ar žmonijos nykimas?

Prof. D. Passig įsitikinęs, kad demografija yra svarbiausias veiksnys formuosiantis ateities tendencijas. Tai, kaip keisis žmonių skaičius ir visuomenės struktūra, labiausiai nulems ekonominius, socialinius, technologinius ar gyvenimo būdo pokyčius.

„Pasižiūrėkime į žmonijos istoriją. Prieš 12 tūkst. metų Žemėje buvo apie 5 mln. žmonių. Maždaug prieš 200 metų šis skaičius pasiekė 1 mlrd. Trečias žmonijos milijardas prisidėjo per paskutinius 30 metų, ketvirtas ‒ per 15, o dabar turime apie 7,7 mlrd. gyventojų. Jei augimas išliks toks didelis, 2050 m. turėtume būti pasiekę apie 10 mlrd. gyventojų“, ‒ skaičiuoja profesorius.

Vis dėlto D. Passigo teigimu, tokia situacija gali netrukus pasikeisti. „Kai matome tokį didžiulį eksponentinį augimą, akivaizdu, kad jis amžinai tęstis negali. Gamtoje taip tiesiog nebūna. Toliau gali įvykti du scenarijai: arba visa sistema sužlunga, arba kreivė apsisuka ir juda priešinga kryptimi“, ‒ aiškina prof. D. Passigas.

Jo nuomone, būtent antrasis scenarijus yra labiau tikėtinas, nes beveik visose pasaulio valstybėse fiksuojama gyventojų mažėjimo tendencija.

„Vertinant pasauliniu lygiu, 100 motinų šiuo metu tenka 64 dukros. Pirmą kartą žmonijos istorijoje matome tokią situaciją, kai būsimų motinų yra mažiau nei esamų. Tad gali būti, kad po 30 metų turėsime ne 10 mlrd. gyventojų, o maždaug 6 mlrd. Tai kelia didžiulį stresą valstybėms, galvojančioms apie išlikimą. Jei norima, kad tauta išliktų, moterys per gyvenimą vidutiniškai turi pagimdyti 2,1 vaiko, o tuo pasižymi labai mažai valstybių“, ‒ pastebi mokslininkas.

Nebus jaunimo ‒ nebus inovacijų

Ateitį lems ne tik tai, kiek žmonių gyvens Žemėje, bet ir kokia bus visuomenės struktūra. Maždaug prieš 50 metų tik apie 3 proc. visuomenės sudarė vyresni nei 65-erių metų žmonės, o maždaug apie 13 proc. buvo jaunesni nei 5-erių metai vaikai.

„Dabar vyksta kažkas neįprasto ir ši situacija verčiasi aukštyn kojomis. Vis didesnę visuomenės dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės ir tai keis viską. Nebeturėsime pakankamai žmogiškosios jėgos, kuri galėtų tais žmonėmis pasirūpinti, tad sprendžiant šią problemą teks pasitelkti technologijas: jau dabar matome, kad tai vyksta“, ‒ sako prof. D. Passigas.

Tai, kokią visuomenės dalį sudaro jauni žmonės, lemia ir jos kūrybiškumą bei iš to gimstančias inovacijas.

„Kūrybiškumo indeksas rodo, kad žmogus yra kūrybiškiausias tarp 26-erių ir 36-erių metų. Nėra prasmės galvoti inovacijas, jei šalyje trūksta jaunų žmonių“, ‒ aiškina mokslininkas.

Galvojant apie ateities kartas, būtina išspręsti energetikos klausimus.

„Didžiausias žmonijos XXI a. iššūkis ‒ energetikos problema. Jos neišsprendusi žmonija negalės gyvuoti. Pasaulyje dar yra daugybė žmonių, kurie neturi elektros, ir pasauliniai konfliktai kyla dėl to, kad mes čia naudotume energiją. Jei nerasime technologijos, kuri leistų gaminti tiek energijos, kad patenkintų visos žmonijos poreikius, pasaulyje kils nauji karai. O mes juk to nenorime ‒ kad ir kiek kalbėtume apie inovacijas ir jas kuriančius studentus, viskas bus beprasmiška, jei tiems studentams teks gyventi naujoje karų eroje“, ‒ perspėja prof. D. Passigas, ragindamas ir politikus atidžiau pažiūrėti į šią tvyrančią grėsmę ir priimti reikalingus sprendimus.

Žmonės tampa protingesniais

Gali būti, kad ateities kartos ras sprendimus, apie kuriuos mes net nenumanome. Tokią prielaidą leidžia daryti mokslinės įžvalgos: garsus mokslininkas iš Naujosios Zelandijos Džeimsas Flynnas dar prieš 50 metų pastebėjo fenomeną, dabar ir vadinamą Flynno efektu, kad žmonijos IQ pastaruoju metu sparčiai auga. Per pastarąjį pusę amžiaus žmogaus IQ pasauliniu lygiu vidutiniškai išaugo 17 proc.

„Anksčiau buvo manoma, kad IQ yra tiesiog įgimtas ir nekintantis. Dabar jau kalbame apie tai, kad jį galima keisti, didinti. Atliekant tyrimus su Dauno sindromą turinčiais žmonėmis jų IQ pavyko padidinti 10-15 proc. Tai yra milžiniškas skaičius, leidžiantis jiems gyventi kur kas kokybiškiau. O kalbant apie visą visuomenę, mūsų vaikai ir anūkai yra kur kas protingesni nei mes. Dar nėra nustatytos konkrečios priežastys, kodėl taip vyksta. Kai kurie mano, kad tai dėl mitybos ar švietimo. Mano asmenine nuomone, tai labai susiję su technologijomis ir šis procesas tik prasideda. Juk tam, kam išrasti seniau reikėdavo dešimtmečių, dabar užtenka vos kelių mėnesių“, ‒ sako D. Passigas.

„Esame ant naujos eros ribos. Mūsų vaikai jau visai kitaip nei mes suvokia realybę. Vien pagalvojus apie visus sensorius, kuriais surenkama informacija, ir kiek jos yra apdorojama ‒ smegenys jau dabar dirba kitaip. Tad gali būti, kad, kaip siūlo kai kurie mokslininkai, greitai vadinsimės net nebe „homo sapiens“, o „homo universalis“, ‒ prognozuoja prof. D. Passigas.