Mokslo ir technologijų pasaulis

Valdžiai pristačius mokesčių reformą nukreiptą į mažiausiai pajamas gaunančiuosius, stebėtis nereikėtų, kad vidurinei klasei niekas nesikeis. Tačiau dabar ekonomistai skaičiuoja, kad net ir tie patys mažiausias pajamas gaunantys uždirbs mažiau.

Kam pokyčių nelaukti?

Valdžia planuoja neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti iki minimalios mėnesinės algos (MMA) 380 Eur. Kadangi NPD įtaka su didesniu atlyginimu dingsta, daugiau uždirbantieji nepajus nieko.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė skaičiuoja, kad dėl NPD didinimo iki 380 eurų, galima sutikti, jog tai leistų padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tačiau gyventojams, uždirbantiems daugiau kaip 1140 eurų „ant popieriaus“ (arba apie 870 eurų „į rankas“) neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nebūtų – jiems mokesčių našta nesumažėtų.

„Būdų, kaip sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, ieškoti būtina. Dirbančiųjų už vidutinį darbo užmokestį našta Lietuvoje viršija ne tik Europos Sąjungos, bet ir EBPO šalių – labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių – vidurkį“, – prideda ji.

Tiesa, papildomų pajamų šeima gali gauti tuo atveju, jei tris ar daugiau vaikų. Už juos numatyta mokėti po 75 Eur per mėnesį.

Po pakeitimų atlyginimai gali ir mažėti

Vis dėlto, jei bus įgyvendinti planuojami pakeitimai, tai reiškia ne tik mažiau uždirbančiųjų kišenių papilnėjimą. LLRI analitikai teigia, kad atlyginimas „į rankas“ sumažėtų asmenims, dirbantiems už MMA ne pilną darbo dieną.

„Nustačius socialinio draudimo įmokų „grindis“, socialinio draudimo įmokos jiems būtų skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės nei MMA. Tiesa, įmokoms būtų taikomas 100 eurų neapmokestinamasis dydis. Tai reiškia, kad „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos mažiausiai nuo 280 eurų. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, pusę etato už MMA dirbančiam žmogui atlyginimas „į rankas“ sumažėtų apytiksliai 8 eurais, o darbdaviui samdyti tokį žmogų kainuotų beveik 28 eurais daugiau.

Nors teigiama, kad šiuo pasiūlymu norima ištraukti šešėlio tuos, kurie oficialiai dirba už MMA ne pilnu etatu, tačiau kitą dalį atlyginimo pasiima „vokelyje“, ne kartą esame išreiškę nuogąstavimą, kad tokia kovos su šešėliu priemonė gali skaudžiai kirsti pačioms jautriausioms visuomenės grupėms: ne pilnu etatu dirbančiam jaunimui, dirbantiems pensininkams, neįgaliesiems, mažas pajamas gaunantiems tėvams, bandantiems darbą derinti su šeimyniniais įsipareigojimais“, – nurodo I. Valeškaitė.

Ji patikina, kad net jeigu šioms grupėms ir bus padarytos išimtys, nukentėjusiųjų – tų, kurie dirba už MMA nepilnu etatu – vis tiek bus.

„Dėl išaugusios darbo vietos kainos samdyti dalį šių asmenų darbdaviams gali būti per brangu. Kiti dėl sumažėjusio atlyginimo netgi pasitrauktų į šešėlį, todėl poveikis galimas netgi priešingas, nei tikisi valdžia“, – prideda analitikė.

Vis dėlto siūlymas nustatyti darbdavio socialinio draudimo įmokoms MMA dydžio „grindis“ yra pagrįstas tuo, kad darbuotojas būtų labiau socialiai apdraustas. Įvykus nelaimei, jis gautų didesnes išmokas. I. Valeškaitė su tuo nesutinka.

„Draudiminis įvykis, pavyzdžiui liga, gali įvykti tik kartą per kelis metus, o didesnius mokesčius mokėti teks kas mėnesį (nekalbant jau apie tai, kad pirmas dvi nedarbingumo dienas darbuotojui apmoka ne „Sodra“, o darbdavys). Įvertinti, ar išmokos atpirks sumokėtas įmokas – sudėtinga. Tačiau socialinę apsaugą pamiršti teks tiems, kurie dėl naujo pakeitimo gali iš viso prarasti darbą“, – nurodo ji.

Be to, dar neaišku, kaip būtų nustatomas įmokų „grindys“ žmonėms dirbantiems per kelis darbus. Naujienų portalui tv3.lt socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė yra teigusi, „grindys“ turėtų būti netaikomos tuo atveju, jei dirbama pas kelis darbdavius. Žmogus tokiu atveju ir taip susirenka reikiamą draudimą.

Tokia nuostata vertinama teigiama. I. Valeškaitė pakomentuoja, kad jeigu dirbantiems keliose darbovietėse „grindys“ nebūtų taikomos, o „Sodros“ įmokų neapmokestinamasis dydis būtų taikomas, tuomet jiems mokesčių našta sumažėtų.

Reikalinga tolimesnė diskusija

Analitikė Ieva Valeškaitė mano, kad įvedus NPD, socialinio draudimo sistemoje susilpnės ryšys tarp mokamų įmokų ir gaunamų išmokų, taip bus tolstama nuo draudimo principų socialinio draudimo sistemoje.

„Jau dabar socialinio draudimo sistema neskatina asmenų joje dalyvauti dėl didelio perskirstymo (pvz., sumokantys 4 kartus didesnes įmokas, ateityje gali tikėtis tik 2 kartus didesnės pensijos)“, – ragindamas toliau diskutuoti šia tema nurodo ji.

Pasak jos, įvedus NPD socialinio draudimo įmokoms būtų išplėstas ratas asmenų, kurie socialinio draudimo sistemą finansuos labai mažomis įmokomis, bet galės tikėtis išmokų įvykus draudiminiam įvykiui.

„NPD socialinio draudimo įmokoms įvedimas sukurtų precedentą didinti šį NPD ateityje, taip dar labiau apsunkinant galimybes ateityje šią sistemą reformuoti, pereinant prie labiau asmens įmokomis pagrįsto kaupimo. Valdžiai reikėtų ieškoti būdų visiems gyventojams mažinti mokestinę naštą darbo pajamoms – pavyzdžiui, visiems mažinant Sodros įmokų tarifą (kaip kad buvo planuota)“, – sako ji.