Mokslo ir technologijų pasaulis

Gyventojų mažėjimo problema persekioja visą Europą. Tačiau vienos šalys situaciją sprendžia didesniu gimstamumu, kitos imigrantais. Deja, Lietuvai šios problemos išspręsti nesiseka.

„The Economist“ pasidalino Eurostato grafiku, kuriame pavaizduoti populiacijos pokyčiai tūkstančiui gyventojų.

Pagal tai išskirtos šalys, kur gyventojų skaičius auga bei, kur mažėja.

Tokių yra dešimt. Staigmena ar ne, bet pačioje apačioje atsiduria Lietuva, t. y. čia gyventojų sumažėjo daugiausia.

„The Economist“ pateikia išvadas, kad Europa vis dar nėra „pilna“.

Rašoma, kad Vokietijoje maža gimstamumą atsvėrė imigracija, Airijoje – priešingai. Tačiau Rytų Europoje nei vienas rodiklis nekompensuoja vienas kito.

„Prognozuojama, kad rytų Europos populiacija iki 2060 metų sumažės daugiau nei 20 proc., pagal Didžiosios Britanijos Tarptautinė ilgaamžiškumo centrą.

Trumpalaikiu laikotarpiu darbo jėgos trūkumas skatins didinti atlyginimus, tačiau ilguoju laikotarpiu regionas rizikuoja prarasti patrauklumą verslui. Išeitis atrodo akivaizdi – įsileisti imigrantus“, – teigiama „The Economist“.

Alternatyvų, kaip didinti populiaciją, yra

Tad kokiu keliu reikėtų pasukti Lietuvai? Ar tikrai reikėtų vadovautis rašomu patarimu – imigracija? „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė su tokia išvada visiškai sutinka.

„Jei ir pavyktų dabar padidinti gimstamumą, kad ir iki labai įspūdingų skaičių, vis tiek kol nauja karta įsilietų į darbo rinką praeitų labai daug laiko ir tai kainuotų labai daug ekonomikai – būtų per brangu. Tai kirstų per ekonomikos augimo potencialą.

Jau dabar matome, nepaisant to, kad išlieka labai didelis nedarbas, darbdaviai labai sunkiai suranda darbuotojų praktiškai visuose sektoriuose.

Jau pirmąjį šių metų ketvirtį matėme, kad dėl šitos priežasties nepavyksta surasti darbuotojų į esamas laisvas vietas, nepaisant to, kad ekonomika auga ir darbuotojų paklausa yra, jų nepakanka – dėl to sumažėjo užimtumas pirmąjį šių metų ketvirtį.

Tai didiną spaudimą atlyginimams, jie artėja prie Europos Sąjungos lygio. Jie dar mažesni, tačiau spartus atlyginimų augimas lemia tam tikrą konvergenciją. Iš darbuotojo pusės gerai, bet tik trumpuoju laikotarpiu.

Ypač sunku bus sektoriams, kurie priklauso prie žemesnės pridėtinės vertės sektorių, kurie labai priklausomi nuo kaštų, kurie negali padidinti savo produkcijos paklausos su augančiais kaštais.

Aukštųjų technologijų ir žinioms imlių paslaugų sektorius Lietuvoje kol kas nedidelis ir jam tenka tempti šalies ekonomiką, kuomet vis dėlto produktyvumas auga lėčiau negu atlyginimų augimas, o užsitęsus šiai situacijai, kuomet produktyvumas auga lėčiau nei atlyginimai, mažiau konkurencingi sektoriai gali prarasti savo eksporto rinkas ir tapti nebe konkurencingi. Tai turėtų labai neigiamos įtakos ekonomikos augimui, visos šalies vystymuisi“, – komentuoja ekonomistė.

Tuo tarpu DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė teigia, kad nebūtinai reikia gręžtis tik į imigraciją. Nors tai ir vienas iš vaistų, reikia kurti geresnes gyvenimo sąlygas pačioje šalyje, kad emigracija mažėtų.

„Stengiantis sukurti kuo didesnį gerbūvį, kad Lietuva taptų traukos centru. Tai ne tik emigracijai pasiryžusius tautiečius sustabdytų, bet galbūt ir pritrauktų imigrantų daugiau. Turiu omeny, ne tuos, kur Europa dalinasi, o imigrantus iš, pavyzdžiui, Ukrainos.

Mūsų šalys pakankamai glaudžiai bendrauja, yra palaikymas, kodėl nepritraukus specialistų iš šio regiono? Ir tai jau vyksta. Kaip žinia statybų arba IT specialistai jau dabar randa darbo mūsų šalyje, tik dėl biurokratinių barjerų nėra labai lengva įsidarbinti.

Manau, kad skatinti tam tikro segmento darbo rinkos didinimą įsivežant protus, darbo jėgą yra viena iš alternatyvų“, – sako ji.

Tačiau analitikė nemano, kad valdžiai derėtų dirbtinėmis priemonėmis skatinti gimstamumą. Mat tai gali atsigręžti visai prieš juos pačius.

„Iš tikrųjų gimstamumo didinti per jėgą aš nepalaikau ir nepalaikau šiuo metu išmokų už vaiką skaičių, nes tai neturėtų būti paskata plėsti šeimą. Šeima turi remtis į stabilią finansinę padėtį ir, kol tėvai patys nėra pakankamai subrendę finansiškai, nemanau, kad valstybė turėtų už juos išlaikyti vaikus. Niekada negali žinoti, koks tvarumas yra šitų politikų.

Labai džiaugiamės prieš 2009 m. krizę motinystės išmokomis, kurios kosmosus siekė. Bet kaip matome suprastėjus finansinei situacijai, jos buvo nutrauktos ir buvo pažeisti daugelio šeimų teisėti lūkesčiai. Niekada negali žinoti, kokia finansinė krizė ar pakilimas ištiks šalį ir, kaip keisis politinė savimonė ir politinė aplinka šeimų klausimu.

Manau, kad ne tai turėtų būti gimstamumo variklis. Jais turėtų būti darbinga vidutinė klasė, kurių pajamos suteiktų galimybę oriai auginti vaikus ir turėti šeimą“, – sako I. Genytė– Pikčienė.

Ateities prognozės: populiacija mažės daugiau nei 20 proc.?

„The Economist“ pateikia ne itin palankią prognozę. Rytų Europos regiono populiacija iki 2060 m. mažės daugiau nei 20 proc. Ekonomistė V. Šečkutė teigia, kad visgi tikimasi kitokių tendencijų.

„Sunku pasakyti, bet mes manome, kad tendencija turėtų vis dėlto gerėti. Šiais metais dar matėme gana spartų emigracijos augimą, bet po truputį jis lyg ir lėtėja ir esant sparčiam atlyginimų augimui, o taip pat esant ženklų, kad reemigracija į Lietuvą didėja, tie patys juodžiausi scenarijai greičiausiai neišsipildys.

Tai yra problema ir į ją reikia atsižvelgti ir stengtis tapti patrauklia šalimi ir nesudaryti papildomų barjerų tiek trečiųjų šalių kvalifikuotiems darbuotojams, tiek reemigrantams grįžtantiems sėkmingai susirasti darbą. To reikėtų siekti užtikrinant tvarų ekonomikos augimą“, – sako ji.

Tuo tarpu I. Genytė – Pikčienė tokią prognozę įvardija katastrofiška.

„Populiacijos mažėjimas jau dabar yra žaizda verslui ir ekonominei plėtrai. Kiek tenka bendrauti su stambiais verslininkais ir vidutinio dydžio įmonėmis, visi lyg vieno akcentuoja, kad didžiulis barjeras plėtrai yra kvalifikuotų specialistų trūkumas ir darbo jėgos trūkumas. Tai būtent yra mūsų esminė šalies problema.

Bet galbūt nereikėtų labai tamsiai piešti tos situacijos, nes nemaža dalis emigruojančių ilgainiui pasirinks sugrįžti į Lietuvą. Ką mums reiktų daryti? Atlikti namų darbus ir gerinti iniciatyvai terpę privačiai veiklai, smulkiam verslui ir apskritai terpę mokytis, dirbti, gyventi ir kurti.

Kol kas vis dar yra labai nemažai biurokratinių barjerų ir perteklinio kontroliavimo smulkiam verslui. Manau, kad tikslas turėtų būti sukurti tokią valstybę, kad žmogus pats norėtų prisiduoti savo mokesčius prie bendro gerovės kūrimo, o šiuo metu stebime korupciją, nepotizmą ir tai visiškai nemotyvuoja nei gyventojų, nei verslininkų mokėti mokesčius. Tad ir kokie būtų eiklūs mūsų cerberiai VMi ir „Sodra“ pajamų surinkėjai, tai nėra teisingas būdas“, – svarsto analitikė.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio – birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys.

Daugiausiai žmonių šiemet emigravo sausio ir vasario mėnesiais – atitinkamai 7 tūkst. 48 ir 6 tūkst. 895 asmenys.

Lyginant su pernykščiais duomenimis, šiemet išaugo ir imigracija. Per pirmus šešis šių metų mėnesius imigravo 11 tūkst. 962 žmonės. Pernai šis rodiklis siekė 9 tūkst. 37.