Mokslo ir technologijų pasaulis

Aukštai Himalajų kalnuose, viename iš atšiauriausių šiaurinių Indijos taškų, kuris ribojasi su Kašmyru, Kinija ir Afganistanu, gyvena tauta, įminusi ilgaamžiškumo paslaptį – hunzai.

Tai ne mitinė visuomenė, o reali tauta, gyvenanti ant „pasaulio stogo“ – vietiniai skaičiuoja, kad čia žmonės dažnai sulaukia net 145 m., rašoma wakingtimes.com. Tiesa, moksline prasme šie duomenys nėra įrodyti, nes dažniausiai tokie žmonės neturi nepaneigiamais įrodymais laikomų gimimo liudijimų, tačiau niekam iš bendruomenės šie skaičiai abejonių nekelia.

Tačiau net ir skaičiuojant vidutinė gyvenimo trukmę tų žmonių, kurių gimimo liudijimai yra, tai viena ilgiausiai Žemėje gyvenančių tautų, todėl Hanzos slėnis laikomas viena iš Mėlynųjų zonų, kur žmonės gerokai viršija įprastinę gyvenimo trukmę. 

Šioje mažoje taikioje bendruomenėje, kurią sudaro vos 30 tūkst. žmonių, gyvenančių sunkiai pasiekiamame slėnyje apytikriai 3 km aukštyje virš jūros lygio, pasitaiko moterų, kurios pagimdė būdamos vyresnės nei 60-ies, ir vyrų, kurie sulaukę aštuoniasdešimties metų atrodo lyg 40-ies.

Čia apsilankę turistai ir tyrinėtojai dažnai sako, kad ši tauta turbūt ne tik gyvena ilgiausiai (ir labai gražiai sensta), bet ir yra laimingiausia pasaulyje.

Tai labai svarbus hunzų tautos išskirtinis bruožas, nes gerą jų sveikatą apibrėžia ne tik ligų nebuvimas, bet ir bendra gyvenimo kokybė ir dažnai patiriamas džiaugsmas.

Atlikdami kasdienę veiklą jie atrodo kupini neišsemiamos energijos ir entuziazmo. Palyginus hunzų bendruomenės būklę ir gyvenimo būdą su vakariečių gyvenimo būdu, akivaizdu, kad yra ko pasimokyti iš hunzų.

Hunzų ir vakariečių gyvenimo būdo palyginimas

Hunzai gyvena beveik dukart ilgiau nei vidutinis amerikietis, nors jie nevartoja medicininių preparatų, nevažinėja brangiais naujais automobiliais ir neapsipirkinėja ekologiško maisto krautuvėse.

Jie turi tik kalnų slėnį – švarų, neužterštą pramoninėmis cheminėmis medžiagomis, be jokio genetiškai modifikuoto maisto, su švariu vandeniu.

Jų gyvenimo būdas verčia abejoti viskuo, kas visur kitur laikoma „šventu“. Net sulaukęs 100 metų statistinis hunzų tautos atstovas nelaikomas stipriai pagyvenusiu.

Yra užfiksuota istorijų, kai net 90-mečiai hunzų vyrai susilaukia vaikų, o ir 80-metės hunzų moterys neatrodo visiškos senolės - dažniausiai primena link pensijinio amžiaus judančias vakarietes.  Tad kokia jų paslaptis? Ar mes galėtume, nepersikraustę į kaimą Himalajuose, gyventi tokį pat kokybišką gyvenimą kaip hunzai?

Hunzų ilgaamžiškumo paslaptys

1. Kuklus maistas, vartojamas kaip vaistai.

Hunzai dėl geografinės padėties gyvena atšiauriame klimate, tad jų maistas kuklus. Paprastai jie vartoja mažai mėsos, o per dieną valgo tik du kartus, po nedaug. Pirmą kartą jie valgo vidurdienį, nors iki to laiko dirba sunkų fizinį darbą, dažnai nuo pusės šešių ryto.

Jų pusryčiai negausūs, dažniausiai vegetariški, juos sudaro visagrūdžiai produktai, o tai padeda palaikyti puikią virškinimo sistemos sveikatą.

Evoliucinė biologė dr. Margo Adler, neseniai vadovavusi tyrimui, kuriame buvo siekta išsiaiškinti, ar maisto apribojimas padeda žmonėms gyventi ilgiau, pasakė, kad sumažinus maistą, organizme suaktyvėja „ląstelių perdirbimo ir remontavimo“ mechanizmai. Tai reiškia, kad senstame lėčiau, nes ląstelės „suremontuojamos“.

Palyginimui, amerikiečiai, kurių valgiaraštyje gausu pridėtinių perdirbtų angliavandenių ir cukrų, dažniausiai kiekvieno valgio metu suvartoja daug daugiau kalorijų nei jiems iš tiesų reikia, jau nekalbant apie tai, kad jų ląstelės dėl nesveiko maisto neatsinaujina. Šešis kūno audinius regeneruoja vien tik maistinės medžiagos iš mūsų vartojamų produktų.

Kitaip nei dauguma vakariečių, hunzai valgo daugiausiai dėl sveikatos užtikrinimo ir palaikymo, o ne dėl malonumo.

2. Švarus maistas, vanduo, dirvožemis ir oras

Hunzų maistas yra visiškai natūralus, jame nėra jokių cheminių priedų. Vakariečių maiste daug pesticidų, herbicidų, fungicidų, genetiškai modifikuotų organizmų, cheminių medžiagų, cukrų, dirbtinių saldiklių, dirbtinių skonio stipriklių, mononatrio gliutamato ir kartais netgi formaldehido – cheminės medžiagos, kuria apdorojami lavonai morge!

Hunzai vaisius išsaugo tiesiog išdžiovindami juos saulėje. Jie perdirba pieną ir sūrį, bet nenaudoja jokių cheminių medžiagų ir hormonų. Hanzų įstatymai draudžia purkšti sodus ir daržus pesticidais.

Renee Taylor savo knygoje „Hunza Health Secrets for Long Life and Happiness“ (leidykla „Prentice-Hall“, 1964 m. ) rašo, kad hunzų vadovas Miras iš Pakistano vadovybės gavo nurodymą išpurkšti vaismedžių sodus pesticidais, bet hunzai atsisakė. Savo medžius jie purškia vandens ir pelenų mišiniu, kuris apsaugo medžius nuo kenkėjų, bet neapnuodija vaisių. Visas hunzų gyvenimo būdas yra organinis.

3. Mažiau mėsos

Nors hunzai valgo mėsą kartą per savaitę – daugiausiai vištieną ar žuvį – ji visai neprimena tų produktų, kurie mus pasiekia iš pramoninių ūkių Vakaruose. Jie valgo daugiausiai vaisius ir daržoves, grūdinius produktus iš rugių, sorų ir grikių. Daugiausiai jie valgo žalią ir šviežią maistą.

4. Stebuklinga priemonė nuo vėžio

Studijose skelabiama, kad Hunzai valgo daug abrikosų kauliukų. Vakaruose viena iš dažniausių mirties priežasčių yra onkologinės ligos, o abrokosų kauliukai padeda užkirsti joms kelią. Šiose sėklose yra laetrilo – vitamino B17, kuris žudo vėžines ląsteles. Ko gero dėl to hunzų kaime vėžio atvejų praktiškai nepasitaiko.

5. Apsaugo žarnyno sveikatą

Hunzai paprastai valgo jogurtą, kuris padeda palaikyti sveiką žarnyno florą. Dar viena šalis, kurioje suvartojama daug jogurto, yra Bulgarija, ir šioje šalyje yra 1666 šimtamečiai vienam milijonui gyventojų. Vakaruose statistiškai yra 9 šimtamečiai vienam milijonui gyventojų. Mūsų mikrobioma – žarnyno flora – yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis imuninės sistemos veiklą, reiškia, ir ilgaamžiškumą.

6. Kasdienė mankšta lauke

Hunzai daugiausiai laiko praleidžia gamtoje – lauke, gryname ore. Daugybė atliktų tyrimų įrodė veiklos gryname ore naudą sveikatai ir nuotaikai. Įdomu tai, kad hunzai paprastai kasdien nueina apie 20 kilometrų, be to, atlieka įvairias fiziškai sunkias užduotis. Vakariečiai lieja prakaitą sporto salėje, bet tai neprilygsta kasdieniam kelių valandų vaikščiojimui nelygiu paviršiumi švariame, gryname ore.

7. Neapdorota duona, kurioje yra visų reikalingų enzimų

Hunzai taip pat valgo daug riešutų ir sėklų, o jų mėgstamiausias priedas yra „čapačiai“ – duonos paplotėliai iš kviečių, sorų, grikių ar rugių miltų. Miltai yra viso grūdo, nevalyti. Vakaruose miltiniai produktai gaminami daugiausiai iš apdorotų kvietinių miltų, iš kurių pašalinti gemalai ir sėlenos.

Neapdorotus miltus su nepašalintais gemalais pramoninėje gamyboje išsaugoti sunku, bet hunzų moterys tiki, kad būtent dėl to, kad jos valgo tokius produktus, jos gali gimdyti vaikus net po 60-ies metų. Teoriškai, tai turi logikos. Grūduose su gemalais yra daug vitamino E ir kitų maistinių medžiagų, kurios užtikrina ne tik ilgą gyvenimą, bet ir puikią seksualinę formą. Visai mūsų hormoninei sistemai reikia vitamino E ir kitų maistinių medžiagų – tai stiprina seksualinį potraukį ir gyvybingumą.

8. Paskutinė hunzų paslaptis? Meditacija ir dažnas poilsis

Vakaruose mes dirbame stresą keliančiais tempais ir kiekiais, mes nebespėjame net kvėpuoti, jau nekalbant apie tai, kad jaustume dėkingumą už tai, kad esame gyvi. Hunzai praktikuoja meditaciją ir įsiklauso į savo instinktus – visada ilsisi tada, kai pajunta, kad jau pavargo. Jie būna vieni, susitelkę į savo vidų, ir bendrauja su savo siela – todėl ir jaučiasi laimingi.

Vargu ar kiekvienas mūsų galėtų (ir turėtų) rytoj pat šokti į pirmą lėktuvą, skraidinantį į hunzų karalystę, bet kiekvienam mūsų nepakenktų pritaikyti kiek įmanoma daugiau jų gyvenimo būdo punktų savo gyvenime.