Eksperimentatoriai nutylėjo paciento, dalinai grąžinto iš vegetatyvinės būsenos, mirtį
|
Paciento galvos smegenų aktyvumas EEG duomenimis iki (viršuje) ir po (apačioje) gydymo
©Corazzol et al. / Current Biology, 2017 2017 metų rugsėjį mokslininkai pranešė, kad jiems pavyko iš dalies atstatyti paciento, 15 metų praleidusio vegetatyvinėje būsenoje, sąmoningumą. Dabar juos kolegos aršiai kritikuoja, nes mokslininkai publikacijoje nenurodė, kad pacientas po kelių mėnesių mirė dėl priežasčių, nesusijusių su eksperimentiniu gydymu, rašo The Guardian. Vegetatyvinė būsena – kai žmogus visiškai neturi sąmonės, tačiau jo vidiniai organai funkcionuoja, o miego ir būdravimo ciklai išlieka. Ji kyla, kai dėl traumos ar ligos stipriai pažeidžiamos galvos smegenys. Dalinis ar visiškas išėjimas iš šios būsenos pasitaiko itin retai, ir jo tikimybė mažėja, kuo ilgiau ši būsena trunka. Efektyvių būdų tokiems pacientams padėti kol kas nėra. Kognityvinių mokslų instituto darbuotojų vadovaujamas tyrėjų kolektyvas nuo 2016 metų sausio iki rugsėjo atliko nervo klajoklio (pagrindinio parasimpatinės nervų sistemos nervo, perduodančio signalus tarp smegenų ir vidaus organų) elektrostimuliaciją 35 metų vyrui, kuris 15 metų praleido vegetatyvinėje būsenoje po automobilio avarijoje gautos galvos traumos. Dalis šio nervo skaidulų tiesiogiai arba netiesiogiai yra sujungta su momeninės skilties žieve, gumburu, migdoliniu kūnu, hipokampu, mėlynąja dėme, – smegenų dalimis, kurios itin svarbios sąmonei, atminčiai, dėmesiui, emocijoms ir būdravimui. Remiantis publikacija su eksperimento aprašymu, mokslininkams pavyko pasiekti už sąmoningumą atsakingų smegenų struktūrų elektrinio aktyvumo padidėjimo, akių judinimo atstatymo ir net emocinių reakcijų. Dauglyje intervių, kuriuos po publikacijos pasirodymo, darbo vadovė Angela Sirigu pasakojo apie pasiektus rezultatus taip, kad susidarydavo įspūdis, kad pacientas ir toliau stebimas. Tačiau paaiškėjo, kad praėjus keliems mėnesiams po eksperimento užbaigimo, vyras mirė dėl plaučių uždegimo. Sirigu šio fakto nutylėjimą aiškino noru padėti paciento šeimai išvengti visuomenės dėmesio. Pasak jos, kadangi mirtis nebuvo susijusi su atliktu gydymu, aprašant eksperimentą, šio fakto nepaminėjimas principinės reikšmės neturi. Tačiau mokslo bendruomenės atstovai su tokia nuomone nesutinka. Birmingemo universiteto kognityvinių mokslų specialistas Damianas Cruse'as pareiškė, kad darbo nušvietimas žiniasklaidoje galėjo suteikti kitų vegetatyvinės būsenos žmonių artimiesiems perdėtą optimizmą. „Jeigu išlaikote paciento anonimiškumą, nėra jokių priežasčių, nepasakoti visko“, — pareiškė ekspertas. Pacientą ilgai stebėjęs Liono universiteto profesorius Jacques Luauté, pasakojo, kad kartu su velionio šeima buvo nutarta nepranešti apie mirtį, nes tai žmonėms gali sukelti klaidingą sąsają apie jos ryšį su elektrostimuliacija. Mokslininkas pripažino, kad toks sprendimas buvo aiškiai klaidingas. O. Liščuk ▲
| ||||||
| ||||||