Mokslo ir technologijų pasaulis

Seksualiniai plėšrūnai, žmonės liguistai ir agresyviai ieškantys seksualinio pasitenkinimo, iš esmės yra ligoniai. Dažnai po nusikaltimų jie net gailisi savo poelgio, tačiau tą akimirką jie tiesiog negali susilaikyti - jų smegenys tarsi užstringa kitame režime. Dabar mokslininkai iš Stanfordo Universiteto mano, kad jiems galima padėti - tereikia specialaus smegenų implanto.

Mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis, kurie iš esmės įrodė, kad ši idėja veiktų ir realybėje. Aišku, prieš galutinę išvadą reikės atlikti eksperimentus ir su žmonėmis, tačiau pirminiai rezultatai nurodo, kad idėja greičiausiai veiktų. Bet kaip?

Mokslininkai mano, kad seksualiniai plėšrūnai ieško pasitenkinimo visiškai negalvodami apie socialines pasekmes ir nejausdami empatijos. Jų smegenys persijungia į kitą režimą, kuriame nėra pasekmių, gailesčio ir, reikia manyti, teisėsaugos. Jei kas nors užklumpa šiuos žmones nusikaltimo vietoje, jie dažnai liaujasi darę nusikaltimą ir pasitraukia. O jei visgi nusikaltimas įvykdomas, jie vėliau dažnai gailisi. Taigi, nedidelis implantas reikiamu metu tiesiog paleistų silpną elektrinį signalą į potencialių nusikaltėlių sutelktinį branduolį (lot. Nucleus accumbens, NAcc).

Žmogus turi išgyvenimo instinktus, kurie iš esmės nulemia impulsyvų elgesį. Mokslininkai teigia, kad šokas tarsi sugrąžina žmogų į realybę, kur instinktai patalpinami į kontekstą. Taip žmogus gali ne tik atsisakyti nusikaltimų, bet ir priklausomybės intraveniniams narkotikams, alkoholiui ar net persivalgymui. Įdomiausia tai, kad šokas būtų paskleidžiamas tada, kai prietaisas pajustų suaktyvėjimą tam tikrose smegenų regionuose, kurie rodo impulsyvų elgesį. Nors būtų įmanoma užprogramuoti implantą reaguoti tik į specifinius impulsus, nieko blogo neįvyktų net jei prietaisas sureaguotų netinkamu laiku. Jei nėra jokių neigiamų pasekmių, žmogus ir pagalvojęs tęstų, ką pradėjęs.

Manote, kad toks prietaisas niekada nepasiektų operacinių vien dėl to, kad jo niekas nedrįstų patvirtinti? Jis naudoja jau patvirtintą standartą, todėl iš medikų pusės jokių klausimų po klinikinių bandymų kilti neturėtų. Visgi, kiltų etiniai klausimai. Kas priimtų sprendimą – ligonis ar teisėsauga? Kol kas žinoma, kad tokie prietaisai tikriausiai neturėtų jokio šalutinio poveikio. Jo kūrėjai beveik neabejoja, kad atsirastų nemažai žmonių, kurie šį neskausmingą didelių problemų sprendimo būdą pasirinktų savanoriškai. Juk nekontroliuojami impulsai gadina jų pačių gyvenimą