Mokslo ir technologijų pasaulis

Teisininkas iš JAV yra įsitikinęs, kad kriptografas iš Estijos Helger Lipmaa gali būti vadinamas bitkoino kriptovaliutos kūrėju. Pats Lipmaa tokius samprotavimus neigia. Tikrosios kriptovaliutos kūrėjo tapatybės klausimas dabar itin įdomus, nes jo bitkoinai dabar verti apie €12,3 mlrd.

Teisininkas iš Los Angelo, Justinas Sobaje'is įsitikinęs, kad Helger Lipmaa yra bitkoino kūrėjas ir teigia atlikęs tai įrodančias analizes ir tyrimus.

Tai reikštų, kad Lipmaa yra Satoshi Nakamoto – asmens ar asmenų grupės, sukūrusios pirminį standartą, iš kurio paskui išaugo visos kitos kriptovaliutos, – tikrasis vardas.

2008 metų spalį Nakamoto publikavo pirmąjį darbą, kuriame aprašomas bitkoinas, ir po trijų mėnesių išleido pirmąją bitkoinų programinę įrangą. Jis (ar jie) projektą prižiūrėjo asmeniškai iki 2010 metų, kai įsijungė ir kiti.

Kūrėjo bitkoinų atsargos vertos milijardų eurų

Pirmajam bitkoinų kasėjui, Nakamoto, priklausė daug skaitmeninės valiutos. Įvairiais vertinimais, Nakamoto priklauso maždaug vienas milijonas bitkoinų, kurie, neskaitant panaudotų bandymams, nebuvo išleisti.

Šios atsargos, vertinant dabartine kriptovaliutos verte, netgi atsižvelgiant į neseną jos kritimą, vertos daugiau nei €12,3 mlrd.

Dienraščio Postimees teigimu, Sobaje yra įsitikinęs, kad būtent Tartu universiteto kompiuterių mokslo instituto vyr. mokslo darbuotojas Helger Lipmaa ir yra Satoshi Nakamoto.

Teisininkas pateikia netiesioginius įrodymus, kad Lipmaa yra Nakamoto

Penktadienį Postimees pranešė, kad Sobaje teorija apie tai, kad Lipmaa ir yra Nakamoto, remiasi tuo, kad Lipmaa puikiai išmano laiko atspaudų technologiją. O tiksliau, jis mano, kad pirmąjį, 2008 m. Nakamoto straipsnį, parašė Lipmaa, ir nurodo jų abiejų skyrybos panašumus.

To straipsnio autorius turėjo būti labai pažangus laiko atspaudų technologijos ir maišos medžių (hash trees) ekspertas, o apie šiuos du kompiuterių mokslo aspektus Lipmaa ir rašė. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gale Lipmaa darbas nagrinėjo būtent šią sritį, rašo Sobaje laiške Postimees.

Kita užuomina, kad Lipmaa ir yra Nakamoto, gali būti pirmame straipsnyje esančios išnašos. Iš 2008 metų Nakamoto straipsnio 8 nuorodų į kitus darbus, paties Lipmaa 1999 metų daktaro tezių išnašose minimos 3, pastebi Sobaje.

Lipmaa taip pat minėjo du straipsnius savo tinklalapyje, į kuriuos pirmajame darbe nuorodas pateikė ir Nakamoto, tad bendrų nuorodų skaičius tampa 5 iš 8.

„Satoshi buvo patyręs C++ programuotojas. Lipmaa sukūrė laiko atspaudų programą, kai dirbo Cybernetica,“ Sobaje cituoja Postimees.

Visa tai reiškia, kad Lipmaa labai talentingas, rašo Sobaje, o be to, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, jis užimdavo aukštas vietas matematikos olimpiadose, bei universiteto studijas baigė vos per tris metus.

Sakoma, kad Nakamoto labai protingas. Lipmaa anksčiau yra teigęs pats, kad jo IQ – 162, pažymi Sobaje.

Slapyvardis sudarytas iš trijų japonų kriptografų vardų, sako Sobaje

Dar vienas įrodymas, pasak teisininko, – Lipmaa gimimo diena, kuri labai artima tariamai Nakamoto gimimo dienai 1975 balandžio 5-ajai. Lipmaa gimė 1972 metų balandžio 8: atimkite tris dienas ir pridėkite tris metus – štai ir Nakamoto spėjamas gimtadienis.

Be to, Sobaje taip pat mano žinantis, kaip Lipmaa sugalvojo savo japonišką slapyvardį. Lipmaa interneto svetainėje minimi trys japonai mokslininkai: Satoshi Obana, Junko Nakajima, ir Takeshi Okamoto. Sobaje manymu, Lipmaa iš šių trijų vardų sudarė Satoshi Nakamoto slapyvardį.

Be to, Lipmaa porą metų dirbo lektoriumi Jungtinėje Karalystėje, kas gali paaiškinti labai gerą Nakamoto anglų kalbą.

Lipmaa tinklaraščio pertraukos, kurias mokslininkas aiškino dideliu užimtumu, puikiai atitinka laiką, kai buvo užregistruotas bitcoin.com adresas. Be to, Nakamoto buvo pradingęs 2008 metų rugsėjį ir gruodį: tuo metu Lipmaa buvo konferencijose Taivane, Hong Konge, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

O kai Nakamoto internetinis aktyvumas padidėjo 2008, Lipmaa uždarė savo tinklaraštį.

Lipmaa atmeta Sobaje teiginius

Helger Lipmaa, komentuodamas Postimees, tokias insinuacijas atmeta. „Aš tikrai nesu Satoshi ir nesuprantu, kaip jis susiejo visus šiuos dalykus su manimi,“ stebėjosi jis, ir pridūrė, kad bitkoino kūrėjas nebuvo kriptografas.

Sobaje paprasčiausiai aptiko blokų grandinės (blockchain) ir laiko atspaudų (time-stamp) technologijos panašumą, ryšį, kuris anksčiau nebuvo tinkamai įvertintas ir dabar mėgaujasi gaunamu visuomenės dėmesiu, laikraščiui teigė Lipmaa.

Be to, jis nurodė, kad nors Sobaje, panašu, gerai ištyrė dešimtąjį dešimtmetį, pražiopsojo 1998 metų Lipmaa straipsnį, parašytą kartu su Ahto Buldas, Jan Willemson, ir Peeter Laud.

Dabar Buldas profesoriauja Talino technologijos universitete. Nors nenori atmesti galimybės, kad Nakamoto slapyvardžiu dengiasi Lipmaa, jis nurodo, kad laiko atspaudų technologija tuo matu buvo labai mažai išvystyta, ir dėl to daugelyje vietų neišvengiamai pasirodydavo tie patys vardai. Tas pats pasakytina ir apie blokų grandinių technologijų vystymąsi.

Nakamoto medžioklė tęsiasi

Nepaisant japoniško vardo, ieškantieji tikrosios Nakamoto tapatybės nemano, kad skaitmeninės valiutos kūrėjas iš tiesų yra japonas. Bitkoino kilmės teorijose minimi keli JAV ir Europos kriptografai, kompiuterių mokslo specialistai ir programuotojai.