Mokslo ir technologijų pasaulis

Pirmuosius du milijardus metų Žemės atmosferoje dominavo anglies dvideginis, o paskui, prieš 2,5 milijardo metų, gana staigiai joje atsirado daug deguonies. Dabar, atrodo, atrastas paaiškinimas, kas nulėmė tokį staigų deguonies dominavimą.

Pasirodo, kaltininkas yra fosforas, tiksliau jo perdirbimas biosferoje.

Skaitmeniniu modeliu parodyta, kad ankstyvos Žemės sąlygomis fosforas buvo perdirbamas apie dešimt kartų lėčiau nei dabar, o didelė jo dalis buvo užrakinta daug geležies turinčiuose mineraluose.

Fosforo negaunančių organizmų gyvybiniai procesai buvo daug lėtesni, todėl ir deguonies jie gamino labai mažai, nors fotosintetinantys organizmai atsirado prieš tris milijardus metų.

Kol nebuvo deguonies, gyvybė naudojo sierą, o šios padaugėjus po ugnikalnių išsiveržimų, buvo išlaisvinta ir daug fosforo, kuris sukėlė deguonies gamybos bumą ir tada elementų apytaka perėjo į fosforo ir deguonies save palaikantį ciklą.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.