Mokslo ir technologijų pasaulis

Toliau tirpsta 21 iš 31 Norvegijos ledyno, rodo Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorato (NVE) duomenys.

Vien Nigardsbreeno ledynas sumažėjo 54 metrais.

Praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį daugelis Norvegijos ledynų padidėjo, bet po 2000-ųjų visi žymiai aptirpo.

Pavyzdžiui, Rembesdalskaka ledynas 18 a. buvo 2 kilometrais ilgesnis, nei yra dabar.

Anot NVE, galimi du ledynų likimo scenarijai. Pagal pirmą scenarijų, pasaulis įrodys, kad gali įvykdyti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos sąlygas, pagal antrą – niekas nesikeis.

NVE išanalizavo, kokie būtų abiejų galimų scenarijų padariniai šeštam didžiausiam Norvegijos ledynui – Hardangerjokulen, kuris, manoma, geriausiai atspindi Norvegijos ledynų virsmą. Pagal dramatiškiausią scenarijų, baigiantis šiam šimtmečiui ledyno praktiškai nebeliktų.

„Šiandien ledo storis Hardangerjokulen vietomis siekia 300 m ir tai atrodo daug, bet jei klimato atšilimas ir toliau vyks, toks ledo sluoksnis gali pranykti iki šio amžiaus pabaigos. Manau, žmonės net neįsivaizduoja, kaip greitai ledynai gali tirpti“, – sciencedaily.com cituoja klimatologą Henningą Akessoną.

Jei pasaulis laikytųsi Paryžiaus susitarimo, padėtis būtų kur kas geresnė, bet vis tiek neliktų apie 60 proc. ledynų.

Skaičiavimai buvo daryti iki 2100-ųjų. Kita vertus, NVE atstovo Kjetilo Melvoldo teigimu, per kelis kito šimtmečio dešimtmečius ledynų gali nebelikti.