Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai paskelbė Europos kosminio teleskopo „Gaia“ sudarytą „stulbinantį“ trimatį žvaigždėlapį, kuriame pavaizduota daugiau nei milijardas mūsų Paukščių tako galaktikos žvaigždžių bei jų spalva, atstumas nuo Žemės ir judesys kosmose.

Ilgai lauktas katalogas apjungia maždaug 1,7 mlrd. žvaigždžių duomenis, kuriuos zondas rinko daugiau nei 22 mėnesius 2014–2016 metais iš savo unikalaus kosmoso stebėjimo taško, esančio apie 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės.

„Duomenų rinkinys yra labai platus. Manome, kad jis padarys revoliuciją astronomijoje ir mūsų supratime apie Paukščių taką“, – naujienų agentūrai AFP didžiulį duomenų paskelbimą komentavo zondo „Gaia“ mokslinės veiklos vadovas Uwe Lammersas.

„Šis katalogas yra tiksliausias kada nors sudarytas katalogas. Jis atveria kelią tyrimams, kurių anksčiau buvo neįmanoma atlikti“ – pridūrė jis.

2013 metais paleistas teleskopas „Gaia“ kas minutę analizuoja apie 100 tūkst. žvaigždžių, o per dieną atlieka apytiksliai 500 mln. matavimų. 2016-ųjų rugsėjį buvo paskelbtas pirmas zondo žvaigždėlapis, kuriame pavaizduota apie 1,15 mlrd. dangaus kūnų.

Atnaujintoje versijoje, pristatytoje Berlyno tarptautinėje aviacijos parodoje ILA, pridėta daugiau žvaigždžių ir pateikta naujos informacijos apie kiekvieną iš jų. Kai kurie objektai buvo išmatuoti net 70 kartų.

Naujas žvaigždėlapis įtraukia 1,7 mlrd. žvaigždžių, „kurių padėtį danguje bei ryškumą galime labai tiksliai nustatyti“, sakė „Gaia“ duomenų apdorojimo ir analizės konsorciumo atstovas Anthony Brownas.

Kalbant apie 1,3 mlrd. šių žvaigždžių, „žinome jų atstumą ir kaip jos juda kosmoso erdvėje“, pridūrė jis.

Be to, surinkta informacijos apie maždaug 7 mln. dangaus kūnų radialinį greitį, rodantį kokiu greičiu jie juda link ar nuo Žemės.

Lyg atidaryti saldainių dėžutę

Turėdami šiuos duomenis, „galime sukurti viso naktinio dangaus žvaigždėlapį“, teigė A.Brownas ir pavadino galutinį rezultatą „stulbinančiu“.

„Galima pamatyti visą Paukščių taką, besisukantį aplink savo ašį“, – sakė jis.

„Gaia“ katalogas taip pat atskleidė apie 14 tūkst. „Saulės sistemos objektų“ orbitas – Saulės orbita skriejantį kosmoso luistų painų voratinklį.

„Tai yra tiksliausias kada nors atliktas Saulės sistemos asteroidų tyrimas“, – sakė A.Brownas ir pridūrė, kad kituose atnaujinimuose bus net daugiau šių objektų.

Į Žemę zondo perduodamą informaciją į vieną bazę įtraukia 450 mokslininkų iš 20 šalių.

Viena jų – Antonella Vallenari – palygino paviešintą žvaigždėlapį su „saldainių dėžutės atidarymu“.

„Tai labai, labai įdomu“, – sakė ji pristatymo renginyje, vykusiame Vokietijoje ir transliuotame internetu.

Visi duomenys bus paskelbti virtinėje mokslinių straipsnių ypatingame žurnalo „Astronomija ir astrofizika“ (Astronomy & Astrophysics) leidime.