Mokslo ir technologijų pasaulis

Iki šiol buvo manoma, kad žmonės nužudė paskutiniuosius didžiausius pasaulyje kada nors gyvenusius paukščius. Bet net nelabai svarbu ar tai tiesa, ar ne, nes nauji įrodymai demonstruoja, kad žmonės ir didžiausi pasaulyje paukščiai ilgai – ištisus tūkstantmečius – gyveno kartu, toje pačioje vietoje.

Senoviniai milžiniškų paukščių epiornų – Aepyornis ir Mullerornis – kaulai aptikti pelkėje Madagaskare, bet kas įdomiausia – ant jų rasti ir pjūvių ir kirčių pėdsakai, o taip pat ir kaulų skeveldros. Visa tai gana aiškiai rodo, kad paukščiai buvo medžiojami ir ruošiami maistui, skelbiama žurnale “Science Advances” rugsėjo 12 d. publikuotame tyrime.

Epiornai būdavo iki trijų metrų aukščio ir sverdavo iki pusės tonos. Ir nors mokslininkai turėjo įtarimų, kad mūsų protėviai ir lėmė šių gyvūnų išnykimą, jie neįsivaizdavo, kiek ilgai mūsų rūšis ir paukščiai gigantai egzistavo tuo pačiu laikotarpiu.

Dabar atrastos pjūvių žymės rodo, kad žmonės į Madagaskarą atsikraustė 6000 metų anksčiau, nei buvo manyta iki tol. Lemūrų kaulai ir archeologiniai radiniai iš pradžių rodė, kad žmonės atsikraustė į salą prieš 2400-4000 metų. Bet ištyrus po medžioklės likusius kaulus radioaktyviosios anglies metodu paaiškėjo, kad šiems – daugiau nei 10 500 metų, taigi, prieš tiek laiko jau Madagaskare buvo ir žmogus.

Didžioji Madagaskaro megafaunos dalis – epiornai, begemotai, milžiniški vėžliai ir gigantiški lemūrai – buvo išnaikinti prieš mažiau nei 1000 metų, sakoma tame pačiame tyrime. Bet dabar mokslininkai turi įrodymų, kad visi šie gyvūnai šalia žmogaus gyveno 9000 metų.

„Todėl galbūt reikalinga radikaliai nauja teorija, paaiškinanti, kodėl saloje išnyko tokia gyvūnų bioįvairovė“, – mano Londono Zoologijos instituto doktorantas Jamesas Hansfordas. Kol kas visiškai neaišku, kas buvo ir tie pirmieji į Madagaskarą atklydę žmonės – iki šiol vieninteliai jų pėdsakai yra pjūvių ir įbrėžimų žymės kauluose.

Parengta pagal „Live Science“.