Mokslo ir technologijų pasaulis

Arkties regione kylant vidutinei temperatūrai, traukiasi ir amžinasis įšalas – nuolat užšalusi žemė. Tačiau atitirpsta ne tik gruntą sukaustęs ledas, įspėja livescience.com.

Tirpsta ir uolienos, kurios kadaise buvo padengtos ledu, o dabar tapo atviromis ir prieinamomis rūgštims. Ir uolienų tirpsmo efektas gali smarkiai paveikti visos planetos klimatą, tvirtina naujo tyrimo autoriai.

Amžiname įšale gausu mineralų, kurie tirpimo metu būna atpalaiduojami. Tuomet mineralai tampa jautriais cheminiam poveikiui – uolienų skilimui cheminėse reakcijose – tvirtina mokslininkai. Jie analizavo Kanados šiaurės vakarinėje dalyje esančias kadaise ankstesnio amžino įšalo teritorijas ir išsiaiškino, kad tirpstant įšalui iš uolienų išsiskyrė sulfidų pagrindo mineralai, kurie pavirto sieros rūgštimi, kuri savo ruožtu toliau graužė uolienas.

Kitas natūralios cheminės erozijos tipas yra sukeliamas angliarūgštės, kuri taip pat ardo Arkties uolienas. Bėda ta, kad nors angliarūgštė suriša anglies dvideginį ir tai lyg ir būtų gerai, bet sieros rūgštis išskiria anglies dvideginį į atmosferą – ir tokiais kiekiais, į kuriuos mokslininkai ligšioliniuose klimato modeliuose nebuvo atsižvelgę.

Taigi, Arktyje vyksta dramatiški pokyčiai – šis regionas šyla dukart greičiau nei bet kuri kita planetos vieta. Plūduriuojantis ledas smarkiai nyksta, dėl ko mažėja šviesą atspindinčios baltos vandenynų dangos plotai, o vandenyno temperatūra auga dar greičiau. O baltieji lokiai, kurių išgyvenimas tiesiogiai priklauso nuo vandenyną dengiančio ledo – tik ant ledo jie sugeba susimedžioti ruonių – privalo kasmet vis labiau vargti norėdami sulaukti kitų metų.

Sausumoje amžino įšalo tirpsmas formuoja naujus peizažus: vyksta termokarstinai procesai – atitirpimo sukelta dirvos erozija.

Termokarstinė erozija suformuoja tokius objektus, kaip ežerai, įdubos ir prarajos. Anksčiau nebuvo žinoma, kaip šis procesas galėtų paveikti atsivėrusius mineralų klodus bei kaip jų atsidengimas paveiktų anglies dvideginio išskyrimą į atmosferą.

„Šie procesai gali paveikti amžinojo įšalo-klimato grįžtamąjį ryšį, tačiau iki šiol buvo labai menkai ištirti“, – tyrimo ataskaitoje teigia mokslininkai.

Vertinant geologiniais laiko mastais, angliarūgštės sukeliamas uolienų ardymas gali padėti sureguliuoti klimatą – angliarūgštė suriša anglies dvideginį ir apsaugo nuo jo patekimo į atmosferą tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad termokartsiniai procesai regionuose, kuriuose gausu sulfidų, paskatino ne angliarūgštės, o sieros rūgšties susidarymą, dėl ko anglies dvideginio į atmosferą išmetama tik daugiau – daug daugiau.

Anksčiau buvo skelbiama, kad amžiname įšale įkalinta 1 400 mlrd. tonų anglies. Kadangi tirpimas bei termokarstiniai procesai greitėja, regionai, kuriuose gausu sulfidų, maitins atmosferą papildomais nepageidaujamais šiltnamio dujų kiekiais. Tačiau pastarojo tyrimo rezultatai neleidžia jau dabar pasakyti, koks bus angliarūgštės surišto ir sieros rūgšties išskirto anglies dvideginio dujų balansas.