Mokslo ir technologijų pasaulis

Šiuo metu dar galiojantis Lietuvos saugomų rūšių sąrašas, dar vadinamas Lietuvos Raudonąja knyga, greitai, jau nuo 2019 metų pradžios, bus pakeistas nauju. Į jį liko neįtrauktų šiuo metu vis dar saugomų rūšių, tačiau, kita vertus, sąrašą papildė nauji organizmai. Remiantis naujuoju sąrašu, nuo kitų metų saugosime ir rudąjį lokį, kuris iki šiolei buvo pripažintas kaip išnykusios rūšies atstovas. Kokie dar pakeitimai laukia naujojoje Raudonojoje knygoje?

Naujas saugomų rūšių sąrašas jau baigtas

2019 metų pradžioje Lietuvoje įsigalios naujas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas, o rudenį pagal šį sąrašą bus išleista nauja leidinys „Lietuvos Raudonoji knyga“. Pakeisti senąją sumanyta dėl to, kad pasikeitė iki šiol saugomų rūšių būklė – vienos laikomos išnykusiomis, kitų populiacijų būklė pagerėjo ar trūksta duomenų įvertinti jų populiacijų būklę. Taip pat Lietuvoje atsiranda poreikis saugoti tas rūšis, kurių populiacijų gausumas anksčiau nekėlė susirūpinimo.

Kaip pasakoja DELFI TV tiesioginėje konferencijoje dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas, naujosios Lietuvos Raudonosios knygos paruošimo darbai pradėti dar 2016 metais, o naujas Lietuvos saugomų rūšių sąrašas patvirtintas šių metų rugsėjo mėnesį pagal aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašytą įsakymą, kuris įsigalios jau 2019 metų sausio pirmąją dieną.

„Prie sąrašo, kuris buvo sudarytas Lietuvos Raudonosios knygos komisijos, buvo eita labai ilgai. Padarytas visiškai kitoks kokybinis šuolis, kadangi, matyt, pirmą kartą taip išsamiai buvo įvertintos visos saugomos rūšys ir daugiau negu 100 papildomų rūšių, kurios galėtų atsidurti šitame sąraše. Sąrašas yra paruoštas, galutinis. Ir pati knyga taip pat pasirodys kitais metais, ji bus atspausdinta, bus galima ją įsigyti, turėti kiekvienam“, – komentuoja M. Norbutas.

Atliko išsamius saugotinų rūšių tyrimus

Išbraukti, palikti ar įtraukti naujų rūšių į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą arba Lietuvos Raudonąją knygą, apsispręsti padėjo šių rūšių įvertinimas pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) metodiką. DELFI TV tiesioginėje konferencijoje viešėjusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, Lietuvos Raudonosios knygos komisijos narė Laura Janulaitienė paaiškino, kad, pirmiausia, Gamtos tyrimų centro mokslininkai atliko visų saugomų rūšių ir 111 nesaugomų rūšių įvertinimus pagal IUCN metodiką, t.y., rūšys suskirstytos pagal grėsmių kategorijas. Naujas Lietuvos saugomų rūšių sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: rūšies įvertinimą pagal IUCN metodiką, ar rūšis svarbi šaliai istoriniu, kultūriniu, ekologiniu ir filogenetiniu (kilmės) požiūriu.

„Visi Lietuvos Raudonosios knygos komisijos nariai, įvertinę visus pateiktus saugomų ir nesaugomų rūšių IUCN įvertinimus ir dar pagal papildomus keturis kriterijus, pasiūlė naują saugomų rūšių sąrašą. Šis sąrašas yra nacionalinis ir jis svarbus tik Lietuvai. Anksčiau jis buvo sudaromas ir koreguojamas pagal mokslininkų pateiktas rekomendacijas, jų konsultacijas. Šiuo metu visos rūšys įvertintos plačiau, vadovautasi tarptautine IUCN metodika. Šitą darbą Lietuvoje atliko daugiau kaip 60 ekspertų iš Gamtos tyrimų centro ir kitų mokslo bei mokymo organizacijų – buvo įsigilinta plačiau, giliau, pateikti naujausi rezultatai“, – teigė L. Janulaitienė.

Aplinkos viceministras pridūrė, kad peržiūrint dabartinį saugomų rūšių sąrašą, buvo vertinama, ar ta rūšis vis dar egzistuoja Lietuvoje. Anot M. Norbuto, tokiu principu iš saugomų rūšių sąrašo išbrauktos 38 rūšys kaip išnykusios.

„Mes saugojome ir tai, ko realiai nėra, kas jau išnykę. Taip pat buvo rūšių, kurias mes saugojome, tačiau nežinojome kurioje vietoje jos yra, kokiame plote jos gali gyventi, turėjome labai mažai duomenų. Jų dabar nėra sąraše, kol kas nepakanka duomenų, bet jeigu jų atsirastų, saugomų rūšių sąrašas bet kada gali būti papildytas ministro įsakymu. Tai tikrai lengva padaryti“, – tvirtino viceministras.

Įvertintas potencialus rūšių individų mažėjimas

Vertinant, kokia yra rūšies būklė, buvo pasitelkiami specialūs parametrai. Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas, mokslo darbuotojas ir vienas iš Lietuvos saugomų rūšių sąrašo sudarytojų dr. Valerijus Rašomavičius DELFI TV konferencijoje pasakojo, kad pirmiausia, vertinant rūšies būklę, tiriama jos populiacija, ar yra požymių, kad ta populiacija nyksta (praeityje, dabar ir kokie spėjimai, kad populiacija nyks ateityje). Taip pat buvo įvertinta, kiek rūšis yra paplitusi šalyje, koks yra jos arealas, kokį plotą užima jos populiacijos, o galbūt tai yra rūšis, kuri turi tik keletą individų mūsų šalyje, arba ta rūšis yra paplitusi, tačiau jų individų pastoviai mažėja.

„Pagal tokią atranką gavome tris grėsmės kategorijas pagal IUCN metodiką, kurios yra labai svarbios, vertinant rūšis. T. y., ar tos rūšys yra kritiškai grėsmingos būklės, grėsmingos būklės ir pažeidžiamos rūšys. Pirmiausia, buvo pripažinta, kad joms grėsmės yra didžiausios, jos pirmiausia buvo įtrauktos į mūsų šalies saugomų rūšių sąrašą. Tai yra labai gerai dokumentuota ir yra skirtumas, kas buvo prieš 10 metų, kai į saugomų rūšių sąrašus daugiausiai buvo įtraukiama reta, mokslininko kokio labai mėgstama rūšis“, – paaiškino mokslininkas.

Įtrauktos naujos rūšys

Iš saugomų rūšių sąrašo buvo išbrauktos rūšys, kurios mūsų šalyje jau išnykusios ir nėra galimybės atkurti jų populiacijų, rūšys, kurių būklė pagerėjo ar dėl kitų priežasčių bei atsirado poreikis įtraukti naujas rūšis, kurių gausa šiuo metu mažėja. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, Raudonosios knygos komisijos narė L. Janulaitienė vardija rūšis, kurios nuo 2019 metų oficialiai atsidurs saugomų rūšių sąraše.

„Daug diskusijų kilo dėl pilkosios kurapkos, kuri, atrodo, yra pakankamai dažna paukščių rūšis, tačiau šiuo metu yra kritiškai nykstanti dėl įvairių priežasčių: plėšrūnų pagausėjimo, pesticidų naudojimų ir kitų. Taip pat įtrauktas plačiažnyplis vėžys, kuris mūsų kultūroje dažnai žvejojamas, bet nuo sausio pirmosios bus draudžiama jį gaudyti ir taikomos tam tikros apsaugos priemonės“, – vardijo L. Janulaitienė.

Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas, mokslo darbuotojas ir Lietuvos Raudonosios knygos komisijos narys dr. V. Rašomavičius pridūrė, kad kalbant apie tai, kokių karalysčių atstovų yra daugiausiai įtraukta į naują Lietuvos Raudonąją knygą, reikia atsižvelgti, kiek kokių karalysčių atstovų apskritai Lietuvoje aptinkama.

„10 proc. iš Lietuvoje esančių augalų yra saugoma. Kitų saugomų rūšių grupių yra kur kas mažiau, pavyzdžiui, vabzdžių mes turbūt nesaugome nė pusės procento tiek, kiek Lietuvoje jų yra. Varliagyvių – beveik pusė Lietuvoje gyvenančių rūšių. Tai yra tokia tendencija: kuo mažiau rūšių yra, tuo didesnė dalis jų gali būti saugoma“, – vardijo mokslininkas.

Nuo 2019 metų Lietuvos saugomų rūšių sąraše statusą pakeis ir Lietuvoje pastaruoju metu vis dažniau sutinkamas rudasis lokys. Kaip pasakojo L. Janulaitienė, stebimi jo veiklos pėdsakai keliuose Lietuvos regionuose, todėl atsirado priežastis jį priskirti nebe prie išnykusių saugomų rūšių Lietuvoje, o prie labai retų.

„Mokslininkai renka, turi filmuotos medžiagos apie tai, kad laikosi ne dieną, o mėnesį ir daugiau Lietuvos miškuose. Anksčiau jis buvo įrašytas į nulinę, išnykusių rūšių kategoriją, o dabar faktai rodo, kad gyvūnas pas mus atklysta iš kitų kaimyninių šalių“, – tvirtino Aplinkos ministerijos specialistė.

Tačiau pašnekovai gana skeptiškai vertina galimybes rudiesiems lokiams Lietuvoje sukurti gyvybingą populiaciją.

Yra ir kitų saugomų rūšių sąrašų

Vis dėlto, pasklidus žiniai, kad kai kurios rūšys yra išbraukiamos iš Lietuvos saugomų rūšių sąrašo arba Lietuvos Raudonosios knygos dėl to, jų populiacijoms nebėra grėsmės išnykti, mokslininkai sunerimo, jog jų nesaugant gali sumažėti tam tikrų rūšių individų. L. Janulaitienė pabrėžė, kad tokių rizikų neturėtų būti, nes Lietuvoje yra ir kitų apsaugos statusų, ne tik rūšis saugoma nacionaliniu sąrašu.

„Visos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys yra saugomos pagal ES Paukščių direktyvą. Kaip ir tam tikros žinduolių rūšys, pavyzdžiui, ūdra ar šikšnosparniai yra saugomi pagal ES Buveinių direktyvą. Yra ir kitų tarptautinių susitarimų ar įsipareigojimų, todėl būtinai reikia pasitikrinti, kad ir išbraukiame rūšį, ji galbūt turi kitą apsaugos statusą tarptautinį, ir ji taip pat bus saugoma ir Lietuvoje“, – paaiškino pašnekovė.