Mokslo ir technologijų pasaulis

Marse nusileido NASA tyrimų zondas „InSight“. Čia jis vienerius Marso (arba dvejus Žemės) metus tyrinės Marsą, o plačiau apie misiją – ir apie su ja susijusius įspūdžius Lrytas.lt kalbasi su populiariausio astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42” autoriumi, astrofizikos daktaru Kastyčiu Zubovu.

– Kaip vertinate ligšiolinius „InSight“ misijos rezultatus?

– Kol kas, žinoma, pagrindinė misija dar neprasidėjo, taigi mokslinių rezultatų apie Marsą dar teks palaukti. Tačiau inžineriniai rezultatai – puikūs: sėkmingas nusileidimas Marse yra pakankamai didelis iššūkis, kurį NASA įveikė. Aišku, ne pirmą kartą -, bet toli gražu ne kiekviena Marso misija buvo sėkminga. Taip pat „InSight“ buvo pirmoji tarpplanetinė misija, paleista iš Kalifornijos – ankstesnės daugiausiai kildavo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Ateityje iš Kalifornijos greičiausiai kils ir daugiau panašių misijų, nes Rytinės pakrantės kosmodromai užimti komerciniais skrydžiais.

Be to, „InSight“ skrido ne vienas, o su dviem palydovais-kubiukais „MarCO“. Tai buvo pirmieji tarpplanetiniai kubiukai – jų misija buvo patikrinti tokio skrydžio galimybes ir perduoti „InSight“ nusileidimo telemetrijos duomenis į Žemę. Abu tikslus kubiukai įvykdė. Taigi, misija kol kas vyksta taip sėkmingai, kaip tik galima tikėtis.

– Kas vyks toliau, ką darys „InSight“?

– Dabar kurį laiką „InSight“ nagrinės aplinką, zondo komanda parinks vietą pagrindiniams tyrimų prietaisams padėti – grąžtui ir seismografui. Pagrindinė „InSight“ užduotis – ištirti Marso vidinę sandarą ir ten vykstančius procesus, tokius kaip drebėjimai, šilumos pernaša iš gelmių į paviršių ir taip toliau.

– Kodėl „InSight“ konstrukcijoje nenumatyti ratai?

– Ratai ir važiuoklė – labai sudėtingas mechanizmas, pridedantis zondui ir svorio, ir kainos. Ne kiekvienai misijai to reikia – „InSight“ tirs ne Marso paviršių, o gelmes. Jau ir vieną penkių metrų gylio gręžinį padaryti yra sudėtinga, o galimi nedideli plutos savybių skirtumai keleto kilometrų atstumu tikrai nėra tokie patrauklūs, kad pagrįstų papildomas išlaidas ir riziką.

– Kodėl svarbu tirti Marsą? Kodėl svetima, iš pirmo žvilgsnio net gyvybės neturinti planeta išvis turėtų rūpėti žmonėms?

– Marsas formavosi panašiai kaip Žemė, iš dulkių, buvusių protoplanetiniame diske aplink Saulę. Žemės paviršiuje šio proceso pėdsakų seniai nebelikę, nes juos užgožė ir sunaikino tektoninės plokštės, vanduo bei gyvybė. Tuo tarpu Marse, kur tektoninių plokščių nėra, dideli skysto vandens kiekiai buvo tik tolimoje praeityje, o gyvybės jei ir yra, tai labai nedaug, didelės paviršiaus dalys primena tokias, kokios buvo prieš 3-4 milijardus metų. Taigi, tirdamas Marso struktūrą „InSight“ padės geriau suprasti ir Žemę bei jos istoriją.

– Ar „InSight“ gali prisidėti prie gyvybės Marse atradimo?

– Tiesiogiai – tikrai ne, nebent netyčia prasigręžtų į požeminės Marso civilizacijos gyvenvietę (juokiasi). Bet geresnis supratimas apie Marso gelmių sąlygas ir ten vykstančius procesus padės geriau prognozuoti, kur Marse galėtume aptikti gyvybės pėdsakų – taigi, „InSight“ rezultatai padės ateities gyvybės paieškos misijoms.