Mokslo ir technologijų pasaulis

Kylanti pasaulio temperatūra daro įtaką ne tik mūsų saugumui, bet ir tai ką mes geriame bei valgome. Panašu, jog eilė atėjo ir alui.

Per pastaruosius keletą metų mokslininkai atskleidė ryšį tarp klimato kaitos ir mūsų populiarių produktų, pavyzdžiui, vyno ir kavos, vartojimo.

Dabar, Rytų Anglijos universiteto tyrimas nustatė ryšį tarp ekstremalių orų ir to, kiek mes išgeriame alaus.

Mokslininkai sau uždavė klausimą: kas atsitiks alaus pramonei, jei ji ateityje patirs sausros ir karščio bangas, kurias netolimoje ateityje prognozuoja klimatologai?

Pasak mokslininkų, kurių tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Nature Plants“, tokios ekstremalios orų sąlygos gali pasaulinį alaus vartojimą sumažinti 16 proc. Tai yra maždaug 29 mlrd. litrų alaus arba tokiu kiekiu, kokį per metus išgeria JAV gyventojai.

Ir čia problema bus ne paklausoje ir tame, jog žmonės nustos gerti alų, problema bus pasiūloje. Klimato kaitai vis įgaunant pagreitį ir ekstremaliems orams užklumpant vis dažniau, ūkininkai, augindami miežius – pagrindinę alaus sudedamąją dalį, susidurs su labai rimtomis problemomis.

Tai yra itin blogos žinios pasaulinei alaus rinkai, kuri prognozuojama, kad iki 2022 metų pasieks 750 mlrd. JAV dolerių apyvartą. Tai taip pat labai bloga žinia ir alaus vartotojams, kadangi labai greitai pamatys, kaip jų mėgiamo alaus skardinė nuolatos brangsta.

Didžiausią poveikį pajustų Kinija, kuri ir yra didžiausias alaus vartotojas. Jei rytoj užkluptų ekstremalus karštis ar sausra, Kinija netektų maždaug 10 proc. alaus arba daugiau nei 12 mlrd. alaus skardinių. JAV atveju poveikis siektų net 20 proc. arba beveik 10 mlrd. alaus skardinių.

Tyrime taip pat teigiama, kad ypač galime laukti alaus brangimo turtingose ir alų mėgstančiose šalyse, tokiose kaip Airija, kurioje 6 alaus skardinių pakuotė papildomai pabrangs net 21 JAV doleriu.

Be šio ekonominio poveikio, visuotinis alaus trūkumas gali turėti socialinių ir politinių pasekmių. Pasak vieno iš tyrimo autorių Dabo Guan’o, klimato kaita gali sukelti neįprastą situaciją, kai alus taps prabangos preke ir eiliniam vartotojui jis taps nebeįperkamu.

„Mes šį tyrimą atlikome ne tam, kad paskatintume žmones gerti daugiau alaus šiandien, nei rytoj“, - sakė Guan’as. „Mes sakome tai, kad jei žmonės ir ateityje žiūrėdami futbolo rungtynes nori išgerti pintą alaus, turime kažką daryti dėl klimato kaitos.“