Mokslo ir technologijų pasaulis

Valerijaus Riumino karjera – kaip inžinieriaus ir kosmonauto – buvo ilga bei sėkminga. Jis net dukart gavo Sovietų sąjungos didvyrio vardą, dukart vykdė itin didelės trukmės kosmines misijas stotyje „Saliut-6“ (175 dienų 1979 metais ir 180 dienų 1980 metais), o 1998 metais erdvėlaiviu „Discovery“ skrido į kosminę stotį „Mir“. O dabar jis atsigręžė prieš savo šalies kosminę programą ir garsina jos bėdas, rašo „Ars Technica“.

79 metų sulaukęs veteranas yra vis dar itin gerbiamas asmuo Rusijos kosmoso pramonėje. Nepaisant to, jis per interviu itin atvirai ir kritiškai pasisakė apie agentūros „Roskosmos“ ir visos Rusijos kosmoso programos dabartį bei ateitį. Dar įdomiau tai, kad interviu publikavo valdžios kontroliuojama, itin palanki valdančiosios partijos programai svetainė „Pravda.ru“. Kritiškas požiūris į Rusijos kosmoso programą tokioje svetainėje atrodo labai reikšmingas.

Interviu metu V.Riumino buvo klausiama apie Rusijos deklaruojamus planus kitą dešimtmetį į Mėnulį nuskraidinti žmogų. „Už kokius pinigus? Pastaraisiais metais vadovai daugiau miglą pūtė, nei darė ką nors reikšmingo“, – sakė buvęs kosmonautas.

Vadovai

V.Riuminas sakė, kad dabartinis „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas „galbūt talentingas, galbūt visai neblogas organizatorius, tačiau norint išgyventi šiame versle reikia išmanyti istoriją ir turėti tikros patirties. Tam reikia daug laiko.“

O D.Rogozinas šios patirties tikrai neturi. „Jis ne kosmoso specialistas, o žurnalistas“, – tvirtino Rusijos kosminės programos veteranas. Ir iš tiesų, nors didesniąją dalį savo karjeros D.Rogozinas sukosi politikoje, jis 1986 m. įgijo Maskvos valstybinio universiteto žurnalistikos diplomą.

Buvęs kosmonautas, didelę savo karjeros dalį praleidęs viename iš svarbiausių Rusijos kosmoso programos rangovų „RSC Energija“, taip pat kritikavo vadovų kaitą šioje įmonėje. Kompanija, šiuo metu patirianti rimtus finansinius sunkumus, panašu, neturi nei planų pagyvinti savo veiklą, nei viešos atskaitomybės.

Kalbėdamas apie „RSC Energija“ vadovybę V.Riuminas sakė: „Dabar ten svarbiausius sprendimus priiminėja kažkokia stebėtojų komisija. Kas per komisija, iš kur ji atsirado, kokios jos atsakomybės – niekas nežino. Bent jau tai niekur neparašyta.“

„Federacija“

Interviu autorius, žurnalistas Vladimiras Gubariovas, taip pat uždavė klausimą apie Rusijos planus kurti erdvėlaivį „Federacija“, kurį šios šalies kosmoso pramonės vadovai vertina kaip atsaką NASA erdvėlaiviui „Orion“. „Federacijos“ kapsulė turėtų būti tinkama skrydžiams tolimuoju kosmosu.

V.Gubariovas suabejojo oficialiomis deklaracijomis: „Net jei ir sukonstruosime „Federaciją“, tai nebus kokybiškas erdvėlaivis – jau nekalbant apie šiuolaikines technologijas. Amerikiečiai ir europiečiai, mano požiūriu, kuria tai, kas rusišką projektą lenkia fundamentaliu kokybiniu šuoliu.“

V.Riuminas pritarė tokiai nuomonei pažymėdamas, kad Rusijos kosminė programa „Federaciją“ kuria jau dešimtmetį, bet tikėtis projekto realizavimo iki ateinančio dešimtmečio vidurio nereikėtų.

„O net jei „Federaciją“ ir sukurtume, neturime jokių galimybių iškelti ją į kosmosą. Tam nėra tinkamos raketos-nešėjos ir nėra pinigų tokiai raketai kurti. Yra tik sprendimų, kad reikia kurti erdvėlaivį ir naują raketą. Bet be žodžių daugiau nieko nėra. Užduotį gavome, o priemonių ją įvykdyti – ne.“

Erdvėlaivio „Federacija“ raketa-nešėja iš tiesų egzistuoja. Formaliai. Kapsulę kelti turėjo raketa „Rus-M“, bet jos projektas buvo atšauktas dar 2011 metais. Po to ją kelti turėjo raketa „Angara A5“, tačiau praėjusiais metais Rusijos kosmoso programos vadovai nusprendė, kad iškėlimą reikėtų vykdyti su raketa „Sojuz-5“, nes taip pigiau. Bet net ir šios raketos pagaminimo reikia tikėtis tik kažkur apie ateinančio dešimtmečio vidurį. Ir net jei „Sojuz-5“ iš popieriaus persikels į fizinį pavidalą, ji neturės jokių galimybių nugabenti „Federaciją“ toliau nei Žemei artima orbita.

„Amerikiečiai aktyviai vykdo Mėnulio tyrimus. Mes taip pat apie tai kalbame, bet kaip tą darysime? Niekas to nežino. Nes neturime tam nei tinkamų erdvėlaivių, nei raketų-nešėjų“, – sakė buvęs kosmonautas.