Mokslo ir technologijų pasaulis

Dažniausiai manome, kad kaulai – tai struktūriškai vientisa, kieta medžiaga – ypač viršutinis jų sluoksnis, vadinamas kortikaliniu kaulu, rašo „Science Alert“.

Tačiau visai neseniai atrasti iki šiol nepastebėti slapti kanalėliai, skrodžiantys šiuos kietuosius organus ir žmonių, ir kitų gyvūnų organizmuose – o jų atradimas gali tapti rimta priežastimi pergalvoti visos žmogaus skeleto anatomijos struktūrą bei funkciją.

Naujausiame savo tyrime mokslininkai iš Vokietijos skelbia aptikę iki šiol nematytą smulkių kraujagyslių tinklą, kuris veikia kaip slapta tunelių sistema kaule. Šios kraujagyslės padeda kraujo ir imuninėms ląstelėms efektyviai ir greitai pasklisti po organizmą.

„Buvo labai netikėta atrasti naują didelės svarbos anatominę struktūrą, kuri neaprašyta jokiame XXI a. medicinos vadovėlyje“, - sakė Diusburgo-Eseno univeristeto molekulinės imunologijos ekspertas Matthiasas Gunzeris.

Šie maži kanalėliai, pavadinti „trans-kortikalinėmis gyslomis“ (TCV, trans-cortical vessels) gali būti naujovė mokslo pasaulyje, tačiau jos padės paaiškinti, kaip skubios vaistų infuzijos, pirmiausiai taikytos mūšio lauke, taip staigiai teigiamai paveikdavo sužeistų karių būklę.

Tokiose kritinėse situacijose medikai ne visada turėdavo laiko ar galimybių ieškoti venų, todėl vaistus sušvirkšdavo tiesiai į kaulų čiulpus.

„Nepaisant didėjančio kiekio duomenų, kad kaulai turi sudėtingą aprūpinimo krauju sistemą, molekuliniai ir anatominiai mechanizmai, lemiantys tokį staigų ląstelių ir skysčių perėjimą iš kaulų čiulpų į kraujotaką, iki šiol nebuvo žinomi“, - naujo tyrimo atradimą komentavo mokslininkai.

Šio mechanizmo pagrindas buvo atsitiktinai pastebėtas prieš keletą metų. Per tą laiką M.Gunzeris analizavo fluorescentiniais dažais pažymėtų ląstelių judėjimą pelių organizmuose ir mikroskopu pastebėjo, kad šios ląstelės sugeba kirsti, atrodytų, vientisą kaulo struktūrą.

Nesugebėjęs medicininėje literatūroje rasti šio reiškinio paaiškinimų, mokslininkas pradėjo vykdyti naują mokslinį projektą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kas vyksta.

Savo tyrime M.Gunzeris naudojo cheminį junginį – etilo cinamatą – kuriuo „išplovė“ pelių šlaunikaulius taip, kad šie tapo permatomais.

Tuomet, pritaikius rentgeno mikroskopijos ir šviesos sluoksnio fluorescencinės mikroskopijos derinį, mokslininkai sugebėjo pirmą kartą aptikti kelis šimtus šių mažučių TCV, kertančių šlaunikaulio kortikalinį sluoksnį.

Anot mokslininkų, pelės šlaunikaulyje tokių mažučių kapiliarų yra daugiau nei 1000. Labiausiai mokslininkus nustebino tai, kad šiais kanalėliais prakeliauja daugiau nei 80 proc. arterinio ir 59 proc. veninio kraujo.

Tai – neįtikėtinai didelis kraujo kiekis organui, apie kurį mokslininkai iki šiol nė nenutuokė.

„Niekada nesu matęs tokių kraujagyslių. Bet, tiesą sakant, niekada jų ir neieškojome. Taigi, man tai yra staigmena. Bet šį atradimą turės atkartoti ir kitos laboratorijos“, - sakė Šveicarijos federalinio technologijų instituto biomechanikas Ralphas Mulleris, kuris prie pastarojo tyrimo vykdymo neprisidėjo.

Mokslininkams atlikus savanorio (paties M.Gunzerio) kojos kaulo anatominius tyrimus aptikta tokių pačių TCV struktūrų požymių. Tiesa, šios gyslos buvo gerokai storesnės. Mokslininkai pripažįsta, kad turėtų būti atlikti gerokai išsamesni naujo žmonių anatomijos elemento tyrimai, nustatantys jų tikslią finkciją.

Anot mokslininkų iki šiol šių gyslų niekas nepastebėjo dėl to, kad tik pastaruoju metu smarkiai pagerėjo optinio vaizdinimo technologijos. Tačiau, nepaisant mikroskopų pažangos, tai yra tikrai neeilinis atradimas.

„Visiškai neįtikėtina, kad žmonių anatomijoje dar galima atrasti tokių dalykų. Atradome iki šiol neregėtų ir nežinotų kraujagyslių naujoje vietoje“, - sakė M. Gunzeris.

Šis atradimas gali leisti patikslinti uždegiminių ligų, audinių pažeidimų, ląstelių migracijos ar paprasčiausios kraujotakos mokslinių tyrimų rezultatus.

„Kadangi kai kurios kaulų patologijos yra siejamos su TCV sistemos pakitimais, atsiveria visiškai naujos galimybės apibūdinti TCV vaidmenį skeleto biologijoje ir sergant tam tikromis ligomis“, - sakė tyrimo autorius.

Tyrimo rezultatus publikavo leidinys „Nature Metabolism“.