Mokslo ir technologijų pasaulis

Amerikiečiai miegą sieja su tinginyste. Tačiau jie neteisūs: laikas, praleistas miegant ir tinginystė išvis nesusiję. Kai kas gali valgyti daugiau, nei reikia, tačiau tik nedaugelis fiziškai ir psichiškai sveikų žmonių miega ilgiau, nei reikalauja jų organizmas, tvirtina somnologai. Beje, mums, žmonėms miegoti reikia gan ilgai.

Kartais juokaujama: išsimiegosim anam pasauly. Tačiau moksliniai tyrimai vis dažniau rodo, kad būtent dėl miego trūkumo dar gyvas žmogus darosi „pusiau miręs“ – nebe toks imlus mokslui ir neproduktyvus darbe. Neišssimiegojusieji blogiau įsimena ir rečiau nusprendžia teisingai, o taip pat lėčiau reaguoja

Nepaisant visų šių duomenų, vienas iš kontrproduktyviausių suaugusiųjų įpročių – versti paauglius keltis anksti ryte, kad spėtų į mokyklą. Žadintuvo skambučio tempiami iš patalo, paaugliai susipažįsta su pasiaukojimo ir netekčių būtinybe, tačiau išmokti matematikos, literatūros ir istorijos tai nelabai padeda. Dauguma paauglių visą dieną praleidžia mokykloje, atlikdami namų darbus, sporto būreliuose ir rengdamiesi universitetams – ir visa tai daro neišsimiegodami. Lėtinis miego trūkumas padidina fizinių ir psichinių problemų pasireiškimo riziką, dėlto dauguma ekspertų primygtinai rekomenduoja pavėlinti užsiėmimų pradžios laiką.

2014 metais JAV Pediatrijos akademija oficialiu pareiškimu kreipėsi į mokyklų vadovus, prašydama perkelti vidurinių ir vyresnių klasių užsiėmimus į 8:30 ryto ar dar vėliau (daugelyje mokymo įstaigų pamokos prasideda prieš 8 valandą). Tačiau JAV Nacionalinio švietimo statistikos centro duomenimis, į pediatrų rekomendacijas atsižvelgė vos 17% viešųjų mokyklų.

Neurobiologas iš Vašingtono universiteto Horacio de la Iglesia tvirtina, kad paauglių cirkadinis ritmas skiriasi ir nuo vaikų, ir nuo suaugusiųjų. Paaugliams būtina kasdien miegoti ~9 valandas, tačiau tai pavyksta tik nedaugeliui. Paauglystės periodu jų organizmas nori būdrauti iki pusiaunakčio ir keltis po 8 valandos – štai toks jų natūralus bioritmas. Tėvai, manantys, kad paaugliai turėtų eiti miego 10 valandą vakaro, klysta. Tuo metu paaugliai tiesiog guli, negalėdami užmigti. Keltis jiems 6:30 ryte – tas pats, kas suaugusiems keltis 4:30.

Tačiau ar leidus paaugliams miegoti kiek tinkamiems, nenukentės jų mokslai? De la Iglesia ir jo kolegos galėjo atsakyti į šį klausimą, kai kelios mokyklos Seattle'o apylinkėse prieš porą metų perkėlė užsiėmimų pradžią nuo 7:50 į humaniškesnį laiką – 8:45. Biologai tyrė dvi skirtingų mokyklų mokinių grupes iki laiko perkėlimo ir po jo. Tyrėjai mokiniams davė rankinius judesio daviklius, nusprendę, kad tai bus tikslesnis miego duomenų šaltinis, nei pačių dalyvių pateikiami duomenys. Įprasta manyti, kad paaugliai yra tingūs ir leidus jiems ilgai miegoti, jie eis miegoti daug vėliau, sako Iglesia. Tačiau tyrėjų išvados buvo kitokios.

Pradėjusieji mokslus vėliau, eidavo miegoti maždaug tuo pačiu metu, kaip įpratę, tuo pačiu laiku užmigdavo ir vidutiniškai miegojo 35 minutėmis ilgiau. De la Iglesia vertinimu, tyrimas parodė ženklų miego trukmės pailgėjimą – juk paauglio organizmui papildomos miego minutės ryte labai svarbios. Be to, dabar mokiniai atsibusdavo natūraliu jų organizmui metu, ir tai kaip mat paveikė jų pažangumą.

Abiejose mokyklose pažymiai pagerėjo, o mokiniai į pamokas pradėjo ateiti laiku. Pasak de la Iglesia, tai gali būti susiję su tuo, kad jų tėvų darbas prasideda anksti ryte, todėl visa atsakomybė už atvykimą į mokyklą laiku teko patiems vaikams. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Science Advances.

Apie visuomenėje vis dar paplitusį kontrproduktyvų požiūrį į miegą neseniaipapasakojo biologijos profesorius iš Charlesas Czeisleris iš Harvardo medicinos mokyklos. Pasak jo, anksčiau armijoje kareiviams neleisdavo miegoti, nes buvo manoma, kad taip „treniruojamas“ jų gebėjimas susitvarkyti su miego trūkumu kovos sąlygomis. Tačiau tai yra kvaila idėja. Czeisleris mano, kad tai prilygsta žmonių marinimui badu, taip parengiant juos galimam maisto stygiui.

Czeislerio duomenimis, iki 1910 metų JAV mokyklose užsiėmimai prasidėdavo 9 valandą ryto. Tuo metu ekspertai tvirtinto, kad JAV neturi kartoti vokiškos ir britiškos švietimo sistemos klaidų – tų šalių mokyklose užsiėmimai prasidėdavo 7 arba 7:30. Užsiėmimų laiko paankstinimas trukdo mokiniams realizuoti savo potencialą, išsimiegoję jie galėtų tai atlikti, tvirtina Czeisleris.

Žmonių supažindinimas su tinkamo miego svarba – vienas iš ekonomiškiausių būdų pagerinti gyventojų sveikatą. Deja, daugelis žmonių nepripažįsta savo produktyvumo sumažėjimo fakto – jie įsitikinę, kad jiems viskas gerai. Negebėjimas adekvačiai save įvertinti – dar vienas pašalinis miego trūkumo efektas, įspėja de la Iglesia.

republic.ru