Mokslo ir technologijų pasaulis

Paprastai po penkerių metų trukmės eksperimentai mokslininkai gali vienas kitam patapšnoti per petį, pasveikinti su gerai atliktu darbu, galbūt susidaužti šampano taurėmis – ilgos trukmės tyrimų pabaiga yra verta atšvęsti.

Bet tik ne šį kartą. Po penkerius metus trukusios pirmosios eksperimento dalies mokslininkai įveikė tik 1 procentą visos numatytos bandymo trukmės. Nugaros tapšnojimas ir šampano buteliai turės palaukti. Dar 495 metus, rašo „Science Alert“.

Būtent taip reikėtų apibūdinti istorinį mikrobiologijos eksperimentą, vykdomą Škotijoje – 2014 metais pradėjus 500 metų trukmės projektą (jis baigsis 2514 metais) mokslininkai publikavo pirmuosius rezultatus, grindžiamus dviejų pirmųjų mokslinio tyrimo metų rezultatais.

O koks tikslas? Visos šios ilgos mokslinės kelionės pabaigoje turėtų būti atsakymas į paprastą klausimą: kaip ilgai gyvybingumą išlaiko izoliuoti mikrobai.

„Koks tiksliai yra vegetuojančių mikrobų gyvybingumo praradimo greitis?“ buvo pagrindinis klausimas, kilęs Vokietijos, JAV ir Škotijos mokslininkams, kurie 2014 m. ir iškėlė šio eksperimento idėją.

„Kokios matematinės funkcijos nusako mikrobų išmirimą ilgais laiko periodais? Ar kai kurie mikrobai išmiršta greičiau, palikdami gyvybingą bakterijų branduolį, gebantį išgyventi kur kas ilgiau?“

Norint atsakyti į tokius klausimus, mokslininkai į šimtus mėgintuvėlių izoliavo Bacillus subtilis – bakterijas, garsėjančias savo gebėjimu išgyventi ekstremaliose situacijose, vegetacinėje būsenoje.

O tuomet prasidėjo laukimo žaidimas: jis toks ilgas dėl to, kad mokslininkai įtaria, jog šių bakterijų gyvavimo trukmė gali būti gerokai ilgesnė už žmogaus gyvenimą.

2014 metais mokslininkai skelbė: „Tai bus visų laikų ilgiausias suplanuotas mokslinis eksperimentas. Jis skirtas ištirti mikrobų ir biomolekulių gyvybingumą vertinant šimtmečių mastu ir gerokai peržengs mūsų turimų žinių ribas“.

Pirmus 24 eksperimento metus mokslininkai kas du metus sudaužys po mėgintuvėlių rinkinį, norėdami patikrinti, kaip laikosi bakterijos. Vėliau mėgintuvėlių daužymo periodiškumas bus praretintas – po vieną rinkinį kas 25 metus, iki pat 2514 metų.

O jau tuomet pamatysime, kas išgyvens ilgiau – jeigu bandymo pabaigoje dar bus gyvų žmonių, gebančių dirbti laboratorijoje.

Tuo tarpu pirmieji rezultatai rodo, kad bakterijų populiacija du metus atskirta nuo aplinkos, išgyveno praktiškai be nuostolių.

„Po pirmų dviejų tyrimo metų neužfiksuota reikšmingo sporų gyvybingumo sumažėjimo“, – nurodo tyrimo autoriai, pabrėždami, kad pirmojo duomenų rinkinio niekaip nepakanka brėžti ilgalaikei gyvybingumo kreivei.

„Nors reikšmingų gyvybingumo pokyčių nėra, mažučiai pakitimai šiandien gali tapti didžiuliais skirtumais besitęsiant 500 metų trukmės eksperimentui… ilgėjant laikymo trukmei sporų atsparumas sandėliavimo sąlygoms gali dramatiškai pasikeisti“, – nurodo mokslininkai.

Bet bakterijų saugojimas – ne vienintelis šio tyrimo iššūkis. Norint, kad visas mokslinis darbas būtų naudingas, mokslininkai privalės perduoti estafetę ateities kartoms ir užtikrinti, kad jų palikuonys laboratorijoje dirbs taip pat kruopščiai, kaip ir bandymą pradėjusi karta.

„Kas 25 metus mokslininkai privalės padaryti instrukcijų kopiją, kad užtikrintų eksperimento tęstinumą ir atnaujintų instrukcijas įvertinus to laikotarpio technologinę bei lingvistinę raidą“, – teigia tyrimo vykdytojai.

Kadangi instrukcijų išsaugojimas yra itin svarbus, mokslininkai kopijas privalės perrašinėti ant archyvinės kokybės popieriaus, archyvinės kokybės rašalu.